PROFILPELAJAR.COM

Martynas Valavičius
Valavičiai

Herbas „Bogoria“

Mirė	1712 m. rugpjūčio 5 d.
Tėvas	Dominykas Valavičius
Motina	Ieva Balbina Savickaitė
Sutuoktinis (-ė)	Antonina Zagorovska

Martynas Valavičius (lenk. Marcjan Dominik Wołłowicz, m. 1712 m. rugpjūčio 5 d.) – LDK valstybinis veikėjas. Mstislavlio vėliavininkas (1692–1701), Lietuvos didysis raštininkas (1701–1703), Lietuvos didysis maršalka (1704–1712), Lietuvos Tribuniolo maršalka 1704 metais.

Biografija

Kilo iš žymios bajorų Valavičių giminės, Dominyko Valavičiaus ir Ievos Balbinos Savickaitės sūnus.

Buvo renkamas pasiuntiniu į 1690 ir 1693 metų seimus (dukart) nuo Mstislavlio vaivadijos, 1695 metais nuo Polocko vaivadijos, 1696 ir 1697 metais (dukart) nuo Mstislavlio vaivadijos, 1701–1702 ir 1703 metais nuo Vilniaus pavieto. Dalyvavo dviejuose elekciniuose seimuose, 1674 ir 1697 metais.

Mstislavlio vėliavininkas Martynas Valavičius buvo vienas „respublikonų“ grupuotės lyderių, buvo Sapiegų opozicijoje. 1697 metų pabaigoje – 1698 metų pradžioje – vienas iš sandraugos (bajorų įgulos) griovimo organizatorių, kurie nuniokojo Sapiegų turtą.

1698 metais Martynas Valavičius buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo deputatu nuo Mstislavlio vaivadijos ir komisaru dėl Lietuvos kariam algų išmokėjimo derybų. 1698 m. kovo 3 d. pasirašė Škudo traktatą su kariu Grigaliumi Antanu Oginskiu. 1698 m. spalio 3 d. užėmė Mogiliovo ekonomiją ir užgrobė miesto pilį pačiame Mogiliove. 1698 metų pabaigoje prie Puzovičių dalyvavo derybose su Sapiegomis, kurios baigėsi paliaubų pasirašymu 1698 m. gruodžio 20 d.

1700 metais Mstislavlio vėliavininkas Martynas Valavičius, vadovaudamas Mstislavlio bajorijai, dalyvavo mūšiuose prieš Sapiegas netoli Ašmenos ir Valkininkų. Dalyvavo pasirašant 1700 metų Valkininkų nutarimą, kuriuo buvo paskirtas komisaru nuo Mstislavlio vaivadijos prie generalinio pulkininko Mykolo Servacijaus Višnioveckio. 1701–1703 metais užėmė Lietuvos didžiojo raštininko pareigybę.

Vienas iš iniciatorių LDK įstojimo į Šiaurės karą (1700–1721) Rusijos pusėje 1702 metais. 1703 metais Vilniaus bajorų suvažiavime buvo išrinktas pasiuntinybės nariu pas karalių Augustą Stiprujį.

1703 metais Liublino seime gavo Lietuvos didžiojo iždininko pareigybę, atimtą iš Benedikto Povilo Sapiegos, bet perleido ją Liudvikui Pociejui, po Grigaliaus Antano Oginskio, įtikinusio Pociejų atsisakyti savo naudai Lietuvos lauko etmono pareigybės, įsikišimo.

1704 m. vasario 4 d. Martynas Valavičius gavo Lietuvos didžiojo maršalkos pareigybę, kurios neteko Aleksandras Povilas Sapiega, Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo priešininkas.

Martynas Valavičius pasirašė Javorovo traktatą tarp LDK ir Rusijos 1703 metais. Dalyvavo Sandomiro konfederacijoje 1704 metais.

1707 metais laisvame seime Lvove Lietuvos didysis maršalka Martynas Valavičius buvo išrinktas Lenkijos delegacijos nariu, vedusiu derybas su Rusijos caru Petru Didžiuoju Žovkvoje.

Tais pačiais metais Liublino laisvame seime buvo išrinktas LDK provincijos rados direktoriumi. Nuo 1707 m. gruodžio 3 d. iki gruodžio 19 d. buvo Naugarduko bajorų suvažiavimo, kur Lietuvių bajorija prisiekė ištikimybei sąjungai su Rusija, direktoriumi.

1708 metų pabaigoje – 1709 metų pradžioje Martynas Valavičius buvo armijos sudėtyje, vadovaujant Grigaliui Antanui Oginskiui, kuris veikė Voluinėje prieš Stanislovo Leščinskio priešininkus. Po atvykimo į pagalbą Oginskiui rusų korpuso Nikolajaus Inflianto važiavo pas Karūnos didijį etmoną Adomą Mikalojų Seniavskį, siūlant jam apjungti jėgas bendrai kovai prieš Stanislovo Leščinskio šalininkus.

1710 metais Martynas Valavičius dalyvavo Varšuvos laisvame seime. 1710–1711 metais vadovavo Lenkijos pasiuntinybei į Rusiją, kur siekė rusų armijos išvedimo ir kitų nuolaidų, kas sukeltų įtampą tarp Rusijos ir Osmanų imperijos santykių.

Literatūra

Віцько З. Валовіч Марцыян Дамінік // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.3: Дадатак. А – Я / Рэдкал.: Т. У. Бялова (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2010. −696 с.: іл. С. 100. ISBN 978-985-11-0487-7.