Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje stebimas lytinės brandos spartėjimas ir ankstyvėjimas, vad. akceleracija. Lietuvoje ir kt. Europos šalyse vaikai bręsta vidutiniškai 2–3 metais anksčiau nei prieš 100 metų, 1–2 metais anksčiau negu XX a. viduryje.[5]
Ypatumai
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Vyras ir Moteris.
Visas lytinio brendimo laikotarpis skirstomas į 3 svarbiausius tarpsnius:[6]
brendimo įžanga; prepubertetas (vidutiniškai prasideda apie 7–11 m. mergaitėms ir apie 8–12 m. berniukams);
tikrasis lytinis brendimas; pubertetas (vidutiniškai prasideda apie 11–12 m. mergaitėms ir apie 12–13 m. berniukams);
brendimo baigmė; postpubertetas (vidutiniškai baigiasi apie 17–20 m. merginoms ir apie 19–21 m. vaikinams).
Mergaičių pubertinis augimo šuolis būna 12–14 gyvenimo metais (metinis ūgio prieaugis – apie 9 cm, kūno svorio – 5–8 kg), berniukų – 14–16 gyvenimo metais (metinis ūgio prieaugis –- apie 10 cm, kūno svorio – 7–8 kg).[7] Skeleto augimas stebimas nuo 10 m. iki 18–19 m. tarp merginų ir nuo 12 m. iki 20–22 m. tarp vaikinų.[8]
Skirstomas į ankstyvąjį ir vėlyvąjį brendimą, jei 2 metais vėluoja arba pasirodo per anksti antriniai lytiniai požymiai, kurie pagal JAV statistiką pradeda ryškėti 10,5 m. mergaitėms ir 11–11,5 m. berniukams. Valstijose mergaitėms apie 12,5 m. prasideda pirmosios mėnesinės (menarchė), berniukams apie 12–14 m. – poliucijos (spermarchė).[9] Lietuvos paaugliai anksčiau brendo santykinai vėliau, panašiai kaip daugelio kitų šiaurinių populiacijų. Tačiau pastaruoju metu dėl akceleracijos vidutinis menstruacijų pradžios amžius – 12,8 m. Pasaulinis vidurkis – 12,7 m. Apie berniukų brendimą duomenų beveik nėra.[10] Kūno riebalų kiekis ir didėjantis antsvoris tarp mergaičių susijęs su ankstyvesniu brendimu. Mergaitės, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis, pradeda anksčiau bręsti nei mergaitės, kurių KMI normalus.[7] Be to, mergaitės bręsta anksčiau išsiskyrusiose šeimose, ypač augančios su patėviu.[11][12]
Išnašos
↑Witchel, Selma Feldman & Plant, Tony M. (2021-01-01), Swaab, Dick F.; Buijs, Ruud M. & Lucassen, Paul J. et al., eds., Chapter 33 - Neurobiology of puberty and its disorders, The Human Hypothalamus, 181, Elsevier, p. 463–496. Nuoroda tikrinta 19 rugsėjo 2022