Moteris – biologinės žmogaus (Homo sapiens) rūšies moteriškos lyties atstovas.
Mokslas, tiriantis moters fiziologiją, anotomiją bei ligas, vadinamas ginekologija.
Vystymasis ir raida
Prasidėjus embriono gemalinių lapelių diferenciacijai iš mezodermos vystosi lytinės liaukos. Apie 7–8 savaitę kaip ir vyro baigia formuotis lytinės liaukos, jau gana gerai išsivystę lytiniai organai, todėl jau galima skirti individo lytį. Biologinė moters priešingybė yra vyras.[1]
Postnataliniu laikotarpiu baigia formuotis būdingi lyties morfologiniai ir fiziologiniai požymiai. Visų pirma lytinio brendimo įžangoje (12–15 m.) pradeda veikti mergaičių lytinės liaukos, prasideda ovuliacija. Lytinės brandos metu palengva ryškėja viso kūno sandaros lytinio dimorfizmo požymiai. Mergaičių antrosios vaikystės (7–11 m.) pradžia yra susijusi su kiaušidžių struktūros persitvarkymu: 9-aisiais gyvenimo metais kiaušidės pradeda sparčiai didėti, 11-aisiais gyvenimo metais tas pat atsitinka su gimda. Apie 11-uosius metus mergaitėms pradeda apvalėti klubai, nes platėja dubuo ir be to storėja juos gaubiantis riebalų sluoksnis. Tikrojo brendimo metu (12–15 m.) mergaitėms ima augti krūtys, pradeda veikti lytinės liaukos. Brendimo baigmės metu (16–17 m.) susiformuoja krūtys, tampa reguliarios mėnesinės. Apie 17–20 metus galutinai stabilizuojasi moters lyties morfologiniai ir fiziologiniai požymiai.[2][3]
Brandos tarpsnyje moterims nustoja veikusios kiaušidės ir atsiranda klimakso reiškinių. Vidutiniškai 51–52 m. prasideda menopauzė.[4][1]
Moters anatominiai ir fiziologiniai požymiai
Moters kūną į dvi lygias dalis dalijanti horizontali linija eina per gaktikaulio vidurį.
Moters juosmeninė stuburo dalis daugiau įlinkusi, kadangi yra didesnis dubens posvyris.
Moters visi dubens matmenys yra didesni negu vyro.
Moteris kvėpuoja krūtine; kvėpavime daugiau dalyvauja krūtinės ląstos raumenys.
Moters kaulai plonesni.
Moters gerklos mažesnės negu vyro, todėl jų balsas paprastai būna aukštesnis.
Dauguma moters vidaus organų apimtis mažesnė negu vyro.
Skiriasi lytiniai organai – išoriniai ne taip išsikišę kaip vyro, o lytinis plyšys yra žymiai platesnis.
Kontraversija
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Socialinė lytis.
Kembridžo žodynas 2022 m. spalio 27 d.[5] papildė savo duomenyse apibrėžimą kas yra moteris, ją apibrėždamas sekančiai: „tai suaugęs žmogus, kuris gyvenime save identifikuoja kaip moteriškos lyties asmenį, nors gimdamas galėjo būti kitos lyties“, tai yra buvo gimusi biologiniu vyru, bet vėliau save ėmė identifikuoti moterimi. Kaip pavyzdys – biologinis berniukas ar vyras ėmė rengtis, elgtis ir gyventi kaip moteris. Tuo pačiu Kembridžo žodynas pateikia tokius pavyzdžius: „Ji buvo pirmoji translytė moteris, išrinkta į valstybinį postą “, arba kitas pavyzdys – „Marija yra moteris, kuriai gimstant buvo nustatyta vyriška lytis“.[6] Tokį moters apibrėžimo papildymą smarkiai kritikuoja tradicinių, konservatyvių pažiūrų visuomenė. Tuo pačiu atitinkamai žodyne buvo papildytas ir vyro naujas apibrėžimas.[7]
Hormonų terapijos pagalba kai kuriose šalyse lytį įmanoma pasikeisti nuo 12–13 metų.[8]