Kilęs iš Kapetingų dinastijos. Būnant mažamečiu, Prancūziją valdė jo motina Blanka Kastilietė. 1242 m. atrėmė Anglijos karaliaus Henriko III įsiveržimą į Prancūziją. 1248 m. dalyvavo Septintajame kryžiaus žygyje. Jo metu pateko į nelaisvę, bet buvo išpirktas. Grįžęs į Prancūziją, daugiau laikėsi taikios politikos – su Henriku III sudarė taiką, pagal kurią pripažino pastarojo teises į kai kurias Prancūzijos teritorijas. Savo ruožtu, Henrikas III atsisakė dalies pretenzijų Prancūzijoje. Atliko reformų, kuriomis buvo labiau centralizuotas valdymas, skatintas romėnų teisės taikymas. Sumažino senjorinių teismų galią, Paryžiuje įsteigė teismo rūmus, kurie vėliau buvo pavadinti Parlamentu, pradėjo kaldinti pilnavertes aukso ir sidabro karališkąsias monetas, kurios ėmė išstumti feodalų ir miestų monetas. Per paskutinį Aštuntąjį kryžiaus žygį1270 m. mirė nuo maroTunise. 1297 m. kanonizuotas.[2]
Šeima ir vaikai
Žmona: (nuo 1234gegužės 27, Sansas) Margarita Provansietė (1221–1295), Provanso grafo Raimundo Berengero IV (1199–1245) ir Betrisės Savojietės (1198–1266) duktė. Turėjo 11 vaikų:
Žanas Tristanas (1250 – 1270rugpjūčio 3), Nevero grafas; žmona: nuo 1269 metų Nevero grafaitė Jolanda Burgundė
Pjeras I (1251 – 1284balandžio 6), Alansono ir Peršo grafas nuo 1269, nuo žmonos Blua, Šartro ir Šatodiono grafas; žmona: nuo 1272 Žana de Šaiton (apie 1253 – 1291 sausio 19 ar 29), Blua ir Šatodiono grafienė nuo 1280 metų, Šartro grafienė (1280–1286), Blua, Šartro ir Šatodiono grafo Žano de Šaitono ir Alisos Bretonės duktė.
Blanka (1253–1323); vyras: Fernandas de la Serda (1253–1275), Kastilijos karaliaus Alfonso X vyresnysis sūnus
Margarita (1254–1271), Brabanto hercogo Žano I žmona (nuo 1270)
Robertas de Klermon (1256 – 1317 vasario 7), de Klermon grafas
Agnesa (1260 – 1325), vyras: nuo 1279 Burgundijos hercogas Robertas II
Šaltiniai
↑Liudvikas IX (Louis IX). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 507 psl.
↑Liudvikas IX Šventasis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių