Lietuvos karių kapai – karių kapinės Kupiškio miesto centrinėse kapinėse. Palaidota 60 Lietuvos karių savanorių žuvę per Lietuvos nepriklausomybės kovas 1918–1920 metais ir trys 1941 m. birželio sukilimo dalyviai.

Kapinėse kariai pradėti laidoti 1919 m., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms su bolševikais Kupiškio apylinkėse. Keletą metų po palaidojimų kapai nebuvo prižiūrimi, tapo apleisti, apaugę žole, beržiniai kryželiai pakrypę.

1927 m. įsteigus Karių kapams tvarkyti komisiją, prasidėjo karių kapų tvarkymas. 1927 m. gegužės 15 d. Kupiškio visuomenės organizacijų ir įstaigų atstovai pavedė vietos šaulių būriui rūpintis žuvusiems kariams paminklo statymu.

Kupiškio šaulių būryje buvo išrinkta 3 asmenų komisija: komisijos pirmininku tapo mokytojas Puodžiūnas, sekretoriumi, mokytojas Justas Vaičaitis ir Kupiškio mokyklos direktorius Vincas Eidukas. Pradėtas organizuoti lėšų rinkimas, ne tik Kupiškyje, bet ir atlaidų metu aplinkiniuose miesteliuose. Aukas rinkti padėjo vietos moksleiviai. Prie paminklo pastatymo lėšomis prisidėjo Lietuvių katalikių moterų draugijos Kupiškio skyrius, Kupiškio „Pavasrininkų“ kuopa, Vilniui vaduoti sąjungos Kupiškio skyrius. Kiekviena organizacija paaukojo po 100 litų, vietos savivaldybė skyrė 200 litų. Komisijos parengtas paminklo projektas pateiktas peržiūrai ir pataisymui skulptoriui, dailininkui Antanui Aleksandravičiui.

Dėl paminklo pastatymo vietos buvo iškilusios dvi idėjos – viena grupė norėjo statyti aikštėje priešais Kupiškio bažnyčią, kita – kapinėse, kur jau buvo palaidoti kariai. Nuspręsta statyti kapinėse. Pakoregavus projektą ir surinkus lėšas paminklo statybos darbai prasidėjo 1929 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Paminklo statybos kainavo 3000 litų. Jų metu daug kuo prisidėjo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas ir Kupiškio dekanas (1927–1940) Stanislovas Eduardas Baltrimas (1889-1941 m. nužudytas, palaidojimo vieta nežinoma).

Paminklas pastatytas aukščiausioje kapinių vietoje. Jo pamatas 2 metrus įleistas į žemę. Betoninis, kvadratinės formos, kraštinės po 3 metrus, 6 metrų aukščio, iš apačios 3 laiptai memorialinis paminklas, kurį sudaro: laiptuotas, keturkampio plano cokolis, stačiakampio plano, horizontalus postamentas su kiekviename fasade esančiomis įdubomis ir įrašų tekstų tipais: V plokštumoje: „BRANGIEJI / TAUTOS MILŽINAI, / PER AMŽIUS PALAIMINTI BŪKIT. / KENTĖDAMI GYVYBĘ AUKODAMI , / LIETUVAI LAISVĘ IŠKOVOJOT.“, P plokštumoje: „GARBINGA MIRTI DĖL TĖVYNĖS“, R plokštumoje: „GARBINGIEMS KARIAMS, / ŽUVUSIEMS 1919–1920 M. KOVOSE / DĖL LIETUVOS LAISVĖS / DĖKINGA VISUOMENĖ IR / KUPIŠKIO ŠAULIŲ BŪRYS 1929 M.“, Š plokštumoje: „ ČIA PALAIDOTA 60 LIETUVOS KARIŲ“. Kiekviename fasade įkomponuota Lietuvos valstybės ir krikščioniškais simboliai (Vyčio kryžius su kalaviju, Šaulių skydas su sukryžiuotu šautuvu ir trimitu, Vytis su apačioje rūtų šakele sukryžiuota su ąžuolo lapu, kryžius), užbaigtas piramidine iš visų pusių Gedimino stulpais, kryžiumi vainikuota viršūnė. Prie kiekvieno kapo įrengti nauji cementiniai kryželiai su karių vardais ir pavardėmis.

1929 m. spalio 2 d. įvyko paminklo atidengimo ir pašventinimo iškilmės. Jų metu vyko pamaldos, nuo vidurinės mokyklos prasidėjo iškilminga eisena į kapines. Joje dalyvavo Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko orkestras, šauliai, vidurinė mokykla, dvi lietuvių pradžios mokyklos, dvi žydų pradžios mokyklos, gaisrininkų komanda su orkestru. Paminklą pašventino Pandėlio klebonas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis dalyvaujant daugiau kaip 20 kunigų. Po ceremonijos vyko iškilmingi pietūs, kuriuose dalyvavo Povilas Matulionis.

1941 m. šalia karių kapų palaidoti trys 1941 m. birželio sukilimo dalyviai – Vincas Aleksynas (g. 1918/1919 m.), Vytautas Alešiūnas (g. 1922 m.), žuvę 1941-06-24 netoli Šepetos k. Kupiškio r. ir Danielius Kulikauskas (g. 1921 m.), 1941-06-25 nužudytas sovietinių aktyvistų ir raudonarmiečių prie Panevėžio cukraus fabriko.

Lietuvai okupavus Sovietų Sąjungai, 1951 m. vietinės valdžios nurodymu nuo paminklo viršaus buvo numuštas kryžius, užtinkuoti Lietuvos valstybės ir krikščioniški simboliai bei užrašai, tačiau nuversti nepavyko.

1989 m. Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Kupiškio taryba, vadovaujama architekto A.Graužinio, paminklą restauravo ir atkūrė autentišką vaizdą, 1989 m. birželio 14 d. paminklas buvo pašventintas.

2017 m. artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečiams, paminklas Lietuvos kariams atnaujintas. Prie Lietuvos karių kapų suplevėsavo Lietuvos vėliava.

1993 m. liepos 15 d. karių kapai įtraukti į Kultūros vertybių registrą (u. k.16994) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto., 1997 m. į Kultūros vertybių registrą įtrauktas paminklas Lietuvos kariams (u. k. 31763) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.. 2005 m. objektai pripažinti saugomu valstybės.

Kupiškio miesto centrinės kapinėse taip pat palaidota:

• Kazys Burokas (1866–1934) – Lietuvos knygnešys,
• Vincas Eidukas (1885–1936) – Kupiškio progimnazijos pedagogas ir direktorius, Kupiškio valsčiaus savivaldybės narys, aktyvus visuomeninių organizacijų veikėjas, šaulys,
• Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė (1893–1958) – Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė,
• Stefanija Glemžaitė (1885–1974) – akušerė, etnografė, pedagogė, Šaulių sąjungos narė,
• Mikalina Glemžaitė (1891–1985) – etnografė, pedagogė,
• Jono Dapšio-Kazio, Viršaičio, Vlado Dapšio-Balandžio ir Vincento Deksnio-Ramūnio palaikai – Lietuvos partizanai,
• Povilas Krapavickas (1873-1951) - Lietuvos knygnešys.

• Kultūros vertybių registras^[1]
• „Karys“ 1929.10.24, Nr. 42, p. 702–703.
• Panevėžio Vyskupijos Tribunolo metrikų skyrius

• „Diena Lietuvai tėvynei ir kariams“ Archyvuota kopija 2020-03-26 iš Wayback Machine projekto.