870 m. paskelbtas tėvo bendravaldžiu, po jo mirties paveldėjo sostą. Auklėtas patriarcho Fotijaus, buvo labiau mokslininkas ir poetas nei karys. 887–893 m. išleido „Bazilikas“ – valdant Bazilijui I Makedoniečiui pradėtą pertvarkyti ir į graikų kalbą išverstą imperatoriaus Justiniano I kodifikuotų įstatymų rinkinį, kuris tapo Bizantijos imperijos teisinės sistemos pagrindu.
Nepaisydamas bažnytinių kanonų keturis kartus vedė, dėl to didėjo tokiu elgesiu nepatenkintų Romos popiežių ir su juo priverstų sutikti Konstantinopolio patriarchų prieštaravimai. Valdant jam Bizantija klestėjo, bet kariavo nesėkmingai: Bulgarijos valdovas Simeonas896 m. sumušė Bizantijos kariuomenę ir privertė imperiją mokėti duoklę, Tuniso valdovai Aglabidai902 m. užėmė Siciliją, 907 m. ir 911 m. Konstantinopolį puolė Kijevo Rusios kunigaikštis Olegas, galiausiai privertęs sudaryti sau naudingą prekybinę sutartį.[1]
Šaltiniai
↑Leonas VI Išminčius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 11 psl.