PROFILPELAJAR.COM

Lechas Kačinskis lenk. Lech Aleksander Kaczyński
Lenkijos prezidentas

Gimė	1949 m. birželio 18 d. Varšuva
Mirė	2010 m. balandžio 10 d. (60 metų) Smolensko apylinkės, Rusija
Palaidotas (-a)	2010 m. balandžio 18 d. Vavelio katedra
Tautybė	lenkas
Tėvas	Rajmund Kaczyński
Motina	Jadwiga Kaczyńska
Sutuoktinis (-ė)	Maria Kaczyńska
Vaikai	Marta Kaczyńska
Religija	Romos katalikas
Lenkijos prezidentas
Ėjo pareigas	2005 m. gruodžio 23 d. – 2010 m. balandžio 10 d.
Ankstesnis	Aleksandras Kvasnievskis

Veikla	teisininkas, dėstytojas, profesorius, politinis veikėjas
Partija	konservatorių partijos Prawo i Sprawiedliwość („Teisė ir teisingumas“)

Išsilavinimas	teisės mokslų habilituotas daktaras
Alma mater	1971 m. Varšuvos universitetas

Žymūs apdovanojimai
2009 m. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine.

Vikiteka	Lech Kaczyński
Parašas

Lechas Kačinskis (lenk. Lech Aleksander Kaczyński, 1949 m. birželio 18 d. Varšuvoje, Lenkija – 2010 m. balandžio 10 d. prie Smolensko^[1]) – lenkų teisininkas, darbo teisės teisėtyrininkas, Gdansko universiteto profesorius, politinis veikėjas, Lenkijos Respublikos prezidentas (2005–2010), teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Varšuvos meras.

Biografija

1971 m. baigė Varšuvos universiteto Teisės fakultetą. 1979 m. teisės mokslų daktaras. 1990 m. teisės mokslų habilituotas daktaras. 1971–1997 m. Gdansko universiteto Darbo teisės katedros mokslinis bendradarbis. Nuo 1996 m. iki 1999 m. Gdansko universiteto profesorius. Nuo 1999 m. Varšuvos Kardinolo Stefano Višinsko universiteto profesorius. Darbo teisės specialistas ir dėstytojas.

1962 m. kartu su savo broliu Jaroslavu vaidino filme vaikams O dwóch takich, co ukradli księżyc.

Nuo 1971 m. gyveno Gdanske. 1977 m. pradėjo bendradarbiavimą su opozicinio Darbininkų gynimo komiteto Intervencijų biuru. Nuo 1978 m. Laisvų profsąjungų bendradarbis Gdanske. Darbininkams skaitė darbo teisės ir Lenkijos istorijos paskaitas. 1980 m. rugpjūtyje Gdansko laivų statyklos Tarpgamyklinio streikų komiteto patarėjas, šio komiteto Intervencijų biuro ir Analizės biuro vedėjas. 1981 m. Gdansko delegatas į pirmąjį nacionalinį Solidarumo kongresą. Išrinktas programos komisijos nariu. Santykių su Lenkijos vieningąja darbininkų partija sureguliavimo darbo grupės pirmininkas.

Nuo 1981 m. gruodžio iki 1982 m. spalio buvo internuotas. Nuo 1983 m. pogrindinio Solidarumo veikėjas. Dalyvavo Solidarumo Laikinos koordinacinės komisijos darbuose, nuo 1986 m. buvo šios komisijos narys, o nuo 1987 m iki 1989 m. Nacionalinės vykdomosios komisijos sekretorius. Buvo Solidarumo pirmininko Lecho Valensos bendradarbis. 1988 m. rugsėjo 16 d. dalyvavo Solidarumo derybose su vyriausybės atstovais. Nuo 1988 m. gruodžio Pilietinio komiteto prie Lecho Wałęsos narys. 1989 m. nuo vasario iki balandžio Apskritojo stalo derybininkas.

Nuo 1989 m. balandžio Solidarumo Nacionalinės vykdomosios komisijos Prezidiumo narys. Nuo 1990 m. Solidarumo Nacionalinės komisijos pirmininko Lecho Valensos pirmasis pavaduotojas. 1991 m. vasario kandidatas į Solidarumo pirmininko postą, pralaimėjo Marianu Krzaklewskui. Tada atsisakė pirmininko pavaduotojo posto.

1989–1991 m. Lenkijos senatorius, Pilietinio parlamentinio klubo narys. 1991–1992 m. Seimo narys, išrinktas pagal Pilietinio centro sutarimo sąrašą. Nuo 1991 m. kovo 12 d. iki 1991 m. spalio 31 d. Lenkijos prezidento Lecho Wałęsos kanceliarijos valstybės ministras, Nacionalinio saugumo biuro vadovas. Atsistatydino dėl konflikto su Valensa ir jo kabineto vedėju Mečislavu Vachovskiu. Nuo 1992 m. vasario 14 d. iki 1995 m. birželio 8 d. Aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas. 1995 m. buvo kandidatas į prezidento postą, bet atsiėmė kandidatūrą prieš rinkimus.

Nuo 2000 m. birželio 14 d. iki 2001 m. liepos 4 d. teisingumo ministras ir generalinis prokuroras.

2001 m. kartu su Jaroslavu Kačinskiu įkūrė „Teisės ir teisingumo“ partiją. Buvo išrinktas šios partijos pirmininku. Nuo 2001 m. iki 2002 m. Seimo narys išrinktas pagal „Teisės ir teisingumo“ sąrašą. Seimo Konstitucinės atsakomybės komisijos pirmininkas.

Nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2005 m. gruodžio 22 d. Varšuvos prezidentas (meras)^[2].

2005 m. buvo kandidatas Lenkijos Respublikos prezidento rinkimuose. I ture už jį balsavo 33,1 % rinkėjų. II ture buvo išrinktas Lenkijos Respublikos prezidentu. Už jį balsavo 54,04 % rinkėjų. Pareigas pradėjo eiti 2005 m. gruodžio 23 d.

Po Rusijos karo Pietų Kaukaze reiškė solidarumą su Gruzija, su M. Saakašviliu demonstratyviai apsilankė pasienio su separatistine Pietų Osetija teritorijoje. Tuomet Prezidento lėktuvas nusileido Azerbaidžane (L. Kačynskis, toliau turėjęs vykti automobiliu, kaltino pilotą neklausius jo nurodymų, kadangi šis nepaisęs pakartotinio Lenkijos Prezidento nurodymo leistis Gruzijos sostinėje Tbilisyje, nors tai tuomet buvo nesaugu)^[3].

2010 m. balandžio 10 d. žuvo Smolensko apylinkėse nukritus prezidentiniam lėktuvui. L. Kačinskis kartu su kitais aukštais Lenkijos pareigūnais keliavo į Katynės žudynių minėjimą^[4].

Šeima

Lecho Kačinskio brolis – Jaroslavas Kačinskis (identiškas dvynys), politikas. Žmona Maria Kaczyńska (1943–2010). Dukra Marta (g. 1980 m.)^[5].

Žūtis

Pagrindinis straipsnis – 2010 m. Smolensko aviakatastrofa.

2010 m. balandžio 10 d. sudužo lėktuvas Tupolev Tu-154 M, skridęs iš Varšuvos į Smolenską. Juo skrido 96 žmonės, tarp kurių buvo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis su žmona Marija. Nė vienas lėktuvu skridusių žmonių per katastrofą neišgyveno. Patikslintais duomenimis, leidžiantis Lenkijos prezidento lėktuvui apylinkėse tvyrojo stiprus rūkas.

Šaltiniai

↑ Lėktuvo katastrofoje žuvo Lenkijos prezidentas Kaczynskis
↑ Lecho Kačinskio biografija Archyvuota kopija 2009-09-15 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
↑ Gruzijos TV stotis L. Kačynskį aviakatastrofoje „pražudė“ dar prieš mėnesį Archyvuota kopija 2015-04-30 iš Wayback Machine projekto. (2010 m. balandžio mėn. 14 d. 08:12:51, Respublika.lt, Eltos inf.)
↑ http://www.delfi.lt/news/daily/world/rusijoje-suduzo-lenkijos-prezidenta-skraidines-lektuvas-zuvo-87-zmones.d?id=30926971
↑ Lechas Kačinskis Archyvuota kopija 2009-05-11 iš Wayback Machine projekto. („Solidarumo“ enciklopedija)

Politinis postas
Prieš tai: Aleksandras Kvasnevskis	Lenkijos Respublikos Prezidentas 2005 - 2010 m.	Po to: Bronislavas Komorovskis
Prieš tai: Piotras Kovnackis	Lenkijos Aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas 1992 - 1995 m.	Po to: Janušas Vojciechovskis
Prieš tai: Hanna Suchocka	Lenkijos teisingumo ministras 2000–2001	Po to: Stanislavas Ivanickis
Prieš tai: Voicechas Kozakas	Varšuvos meras 2002–2005	Po to: Miroslavas Kochalskis
Prieš tai: Jacekas Merkelis	Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas nuo 1991 m. kovo - lapkričio mėn.	Po to: Ježis Milevskis