Alfonsas Maldonis (1929 m. rugpjūčio 22 d. Naujaplentėje – 2007 m. spalio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
Biografija
Mokėsi Pocelonių ir Alovės pradinėse mokyklose, 1941–1949 m. Alytaus gimnazijoje, Vilniaus I-oje gimnazijoje. 1949–1954 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijų metais dirbo laikraščio „Lietuvos pionierius“ redakcijoje stilistu-korespondentu.
1954–1959 m. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktorius. Nuo 1958 m. LSSR rašytojų sąjungos narys, 1959–1962 m. rašytojų sąjungos poezijos konsultantas. 1962–1970 m. „Vagos“ leidyklos vyriausiasis redaktorius. 1970–1976 m. LSSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, 1976–1988 m. pirmininkas.
1981–1989 m. LKP CK narys. Nuo 1979 m. SSRS AT deputatas.[1][2]
1988 m. birželio 3 d. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, išrinktos Mokslų akademijos salėje vykusiame susirinkime, narys.
Kūryba
Pirmieji literatūriniai bandymai prasidėjo 1946 m., pirmuosius eilėraščius išspausdino 1956 metais. Nuo to laiko išleido eilėraščių rinkinius: „Viduvasaris“ (1958 m.), „Veja vėtra debesį“ (1960 m.), „Saulėti lietūs“ (1962 m.), „Auga medžiai“ (1965 m.), „Šitie metai“ (1966 m.), „Vandens ženklai“ (1968 m.), „Pėdsakai“ (1971 m.), „Rytas vakaras“ (1978 m.), „Rugiaveidė“ (1982 m.), „Artėjimas“ (1991 m.), „Mūs baltas ratas“ (1996 m.), „Tirpstantys ledynai“ (2003 m.); rinktines: „Kelionė“ (1975 m.), „Kai saulė teka“ (1978 m.), „Baltasis skersgatvis“ (1993 m.); „Rinktinius raštus“ (1984 m., 2 t.).[3]
Jo kūrybai budingi egzistenciniai klausimai, tautos likimo apmąstymai, meilės tėvynei apraiškos, santūri kalbėsena, nutylėjimai, nesvetima ir ironija.
A. Maldonis taip pat vertė užsienio autorių poezijos kūrinius. Jo kūryba versta į užsienio kalbas: rusų, latvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, estų ir kt. Atskirų eilėraščių versta ir į egzotiškas mongolų, hindi, bengalų, sorbų, svachilių kalbas.
Įvertinimas
Atminimo įamžinimas
Šaltiniai
