1967 m. pradėjo dirbti elektrotechniku Gdansko laivų statykloje. 1970 m. įkalintas vieneriems metams už dalyvavimą nelegaliame streike Gdansko laivų statykloje. Jo metu policija nužudė daugiau negu 80 darbuotojų. 1976 m. rinko parašus peticijai dėl memorialo nužudytiems darbuotojams statyti, už tai neteko darbo ir buvo įtrauktas į neoficialų juodąjį sąrašą, dėl ko kai kurį laiką negalėjo susirasti naujo darbo.
1978 m. – kartu su Andžejumi Gviazda ir Aleksanderu Hallu organizavo nelegalią Pomeranijos laisvąją profsąjungą. Už šią veiklą buvo keletą kartų areštuotas, tačiau teismo kaltu pripažintas nebuvo ir 1980 metų pradžioje paleistas. 1980 m. grįžo dirbti į Gdansko laivų statyklą.
1980 m. rugpjūčio 14 d. tapo streiko laivų statykloje vadu. Įtikino darbuotojus įsteigti Streikų koordinavimo komitetą. 1980 m. rugsėjį komunistų valdžia ir Streikų koordinavimo komitetas pasirašė šios organizacijos legalizavimo sutartį. Komitetas pakeitė pavadinimą į „Solidarumo“ nepriklausomos savivaldžios profsąjungos nacionalinį koordinavimo komitetą, kurio pirmininku tapo Lechas Valensa.
1983 m. tapo Nobelio taikos premijos laureatu, tačiau negalėjo jos atsiimti, nes bijojo, kad valdžia neįsileis jį atgal į šalį. Atsiimti premijos vyko žmona, Danuta Wałęsa, bei paaukojo ją laikinai „Solidarumo“ judėjimo štabo būstinei, ištremtai į Briuselį. Nuo 1987 iki 1990 m. – organizavo ir pirmininkavo „Solidarumo“ profsąjungos Laikinam vykdomajam komitetui.
1988 m. – reikalaudamas „Solidarumo“ profsąjungos pakartotino pripažinimo organizavo eilinį streiką Gdansko laivų statykloje. Po aštuoniasdešimties dienų valdžia sutiko įsitraukti į apskritojo stalo derybas. Rezultatu tapo „Solidarumo“ profsąjungos atkūrimas ir rinkimai į Lenkijos Seimą.
1989 m. – organizavo ir pirmininkavo „Solidarumo“ profsąjungos pirmininko Pilietybės komitetui. De jure, šis komitetas atlikinėjo tiktai patarėjo funkciją, tačiau de facto jis buvo savotiška politinė partija, 1989 m. laimėjusi rinkimus į Lenkijos Seimą (opozicija gavo visus Seimo deputatų ir visus, išskyrus vieną, naujai atkurto senato senatorių mandatus; vadovaujantis Apskritojo stalo sutartimi balotiruotis į likusias 64 % vietų Seime galėjo tiktai Komunistų partijos nariai ir jos sąjungininkai).
Būdamas „Solidarumo“ profsąjungos pirmininku, Lechas Valensa tapo lemiama Lenkijos politikos grandimi. 1989 m. pabaigoje jis įtikino buvusių komunistų sąjungininkų partijų vadovus suformuoti nekomunistinės koalicijos valdžią, tapusią pirmąja tokia Tarybų Sąjungos įtakos sferoje. Po šio sutarimo, Komunistų partijos nuostabai, Seimas išrinko Lenkijos ministru pirmininku Tadeušą Mazovieckį. Lenkija, teoriškai vis dar būdama komunistiška šalimi, pradėjo taikyti savo ekonomikai rinkos sistemą.
Lecho Valensos asmeninis herbas
Prezidentavimas ir paskesnis politinis gyvenimas
1990 m. gruodžio 9 d. – laimėjo rinkimus ir tapo Lenkijos Prezidentu. Pradėjo vadinamąjį „viršūnių karą“, kas praktiškai reikštų kasmetinį valdžios keitimą. Jo prezidentavimo stilius buvo griežtai kritikuojamas daugelio politinių partijų ir 1995 m. pabaigai jis praranda pradinį visuomenės palaikymą. 1995 m. – balotiravosi antrai kadencijai, tačiau pralaimėjo rinkimus ir tvirtina pasitrauksiąs iš šalies politinio gyvenimo.
2000 m. – vėl kandidatuoja Prezidento rinkimuose, tačiau gauna vos 1 % rinkėjų balsų. Lenkai liko nepatenkinti Lecho Valensos ambicijomis atgauti savo politinę jėgą. Jis vėl pareiškia pasitrauksiąs iš politikos. Pradeda dėstyti Centrinės Europos istoriją ir politologiją skirtinguose užsienio universitetuose.
2006 m. Lechas Valensa pasitraukia iš „Solidarumo“. 2006 m. rugsėjo 29 d. – pareiškė ketinąs grįžti į šalies politinį gyvenimą ir įkurti naują partiją: „Žmonės, kadaise kovoję už Lenkijos nepriklausomybę, negali pritarti tam, kas dabar dedasi. Nekovojome dėl tokių tipų kaip Kačinskiai, Leperis arba Gertych.“
Suvaidino save patį Andžejaus Vaidos kino filme apie „Solidarumą“ „Geležinis žmogus“. Filmuota medžiaga panaudota Maiklo Džeksono vaizdo klipe „Žmogus veidrodyje“ (angl.Man In The Mirror).
Lechas Valensa dažnai pasirodo žiniasklaidoje, prašomas komentuoti einamus įvykius.
