Kyzylkumai (uzb. Qizilqum, kaz. Қызылқұм 'raudonas smėlis') – dykuma Centrinėje Azijoje. Užima apie 298 000 km² plotą ir patenka į Kazachstano, Uzbekistano ir Turkmėnijos teritorijas. Driekiasi Amudarjos ir Syrdarjos tarpupyje; iš šiaurės vakarų riboja Aralo jūra, iš šiaurės rytų – Syrdarjos slėnis, iš rytų – Tianšanio ir Pamyro Alajaus gūbriai, iš pietvakarių – Amudarjos slėnis.^[1]

Būdinga lyguma, iškylanti iki 300 m virš jūros lygio (pietryčiuose). Yra uždarų įdubų ir pavienių, labai erozijos suskaidytų kalnų-atlikuonių (Bukantau, Tamdytau, Kuldžuktau, Sultanuizdagas ir kt.), iškylančių iki 922 m. Didžioji dalis ploto padengta gūbrinėmis smėlio kopomis, yra barchanų, o šiaurės vakarinė dalis padengta molingais sluoksniais. Gausu takyrų.^[1] Šalia upių ir oazėse yra gyvenviečių, užsiimančių žemės ūkiu.

Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -9 °C iki 0 °C, liepos mėnesio +26–29 °C. Kritulių iškrenta ~200 mm per metus. Paviršinių vandens telkinių nėra, tačiau yra gruntinio vandens išteklių.^[1]

Dirvožemiai pilkai rudi ir smėliniai, yra druskožemių ir druskoežerių.^[1]

Būdingi augalai – efemerai ir efemeroidai. Smėlio masyvuose auga saksaūlai, smiltyninės viksvos,^[1] molingose srityse – juodųjų saksaūlų miškai, Amudarjos ir Syrdarjos slėniuose – tuopų miškai, nendrynai.

Dykumoje gyvena saigos ir dideli, iki 1,6 m driežai (varanai), taip pat atskirose dykumos dalyse paplitę taurieji elniai, šernai, fazanai, kilnieji ereliai, džeiranai, kulanai, prževalskio arkliai, didieji einiai.

Kyzylumuose įsteigti Kyzylkumų, Karakulio rezervatai.

Kyzylkumo dykumoje yra aukso, urano, vario, aliuminio, sidabro, gamtinių dujų ir naftos klodų.

Drėkinamuose laukuose auginami vilnamedžiai, ryžiai.^[2] Yra ganyklų.^[1]

• 
  Dykumos kopos
• 
  Vietiniai dykumoje gano gyvulius
• 
  Kyzylkumai į pietus nuo Džangeldi