Kininis gandras[2][3] (lot. Ciconia boyciana) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukščių rūšis.
Paplitimas ir buveinės
Veisiasi Amūro ir Usūrio upių baseinuose. Žiemoja Jangdzės baseine ir pietų Kinijoje. Negausios populiacijos pastebimos Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Filipinuose, Indijos šiaurės rytuose, Mianmare ir Bangladeše, užklysta į rytinę Mongolijos dalį.
Populiacijoje 3000 individų.
Buveinės – ryžių laukai, seklios upės, pelkynai, dirbami laukai šalia upių ar ežerų.
Išvaizda
Stambesnis už baltąjį gandrą, stambiausia tikrųjų gandrų (Ciconia) genties rūšis. Ūgis 110–115 cm. Patinas sveria 4500–5500 g, patelė – 3700–5000 g, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 195–200 cm.[4]
Kūnas baltas, tik sparnų plasnojamosios plunksnos yra juodos. Pasmakrė neplunksnuota, raudona. Aplink akis siauras, raudonas žiedelis. Snapas ilgas, juodas. Kojos tamsiai raudonos.
Biologija
Migrantas. Po veisimosi, rugsėjo viduryje – spalio viduryje migruoja į pietus. Grįžta kovo – balandžio mėnesiais. Migruodamas ar grįždamas skrenda nuo vėlyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Skrenda ištiesęs kaklą, plasnodami sparnais ir sklęsdami. Balsas – tylus švilpimas. Šalia lizdo kalena snapu.
Maitinasi pavieniai arba 10 – 15 individų grupėmis. Medžioja lėtai vaikščiodami sekliame vandenyje ar žemės paviršiumi. Minta žuvimi, varliagyviais, ropliais, vabzdžiais, kirmėlėmis, smulkiais paukščiais ir žinduoliais. Žiemojimo vietose minta žuvimi, moliuskais, krevetėmis, krabais.
Monogamai. Paukščių tuoktuvės prasideda balandžio viduryje. Peri 4 – 7 lizdų kolonijomis. Lizdą krauna aukštuose medžiuose, ant elektros stulpų, žmonių iškeltuose gandralizdžiuose. Lizdas – 3 – 30 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus[5]. Dažnai peri sename lizde, tačiau nuolat jį taiso, krauna. Dėtyje 3- 4 kiaušiniai, padedami 2 – 5 dienų intervalu. Peri abu tėvai 31 – 35 dienas. Išsiritę paukščiukai apaugę baltais pūkais, snapas blankiai oranžinis. Jauniklius maitina abu tėvai, į lizdą atrydami maistą. Jaunikliai maitinami 55 dienas, lizdą palieka būdami 63 – 70 dienų.
Kartos trukmė 16 metų, ilgiausiai išgyvena 48 metus.[6]
Apsauga
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis kininiai gandrai yra nykstanti rūšis.
Populiacija mažėja:
- dėl žmogaus ūkinės veiklos mažėja buveinių, tinkančių šiems paukščiams plotai.
- dėl pavasarinių gaisrų Rusijoje sumažėja vietų, kuriose gandrai gali krauti lizdus.
- dėl komercinės žūklės Kinijoje gandrai netenka maisto.
- dėl šių paukščių medžiojimo.
Rūšies apsaugos priemonės:
- Rusijoje, Mongolijoje, Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje paukštis paskelbtas saugomu.
- Rūšies atkūrimo programos Pietų Korėjoje ir Japonijoje.
- Medžių, tinkančių lizdams, apsauga ir dirbtinių lizdaviečių įrengimas.
- Draudimas deginti žolę.
Šaltiniai
Nuorodos
.JPG)
