Kerės (gr. κῆρες, keres (dgs.), iš gr. κήρ, ker 'pražūtis') – graikų mitologijoje demoniškos būtybės, destrukcinės dvasios[1], pagal Hesiodą Erebo ir Niktės dukterys. Jos yra juodos ir sparnuotos pražūties, mirties dvasios, nešančios žmonėms nelaimes ir mirtį. Kartais kerės gretinamos su erinijomis. Kerių romėniškas ekvivalentas – Letum arba Tenebrae.
Neretai jos reiškia individualaus žmogaus mirtį, pvz., Homero „Iliados“ 22 knygoje Dzeusas pasveria Achilo ir Hektoro keres[1]. Heraklio hesiodiškame skyde jos vaizduojamos kaip kraują siurbiančios pabaisos, kurios tempia mūšio lauke kritusių kūnus į Požemio pasaulį. Atikos šventėje Antesterijose, jos įvardinamos kaip dvasios išvarytos iš namų, todėl kai kurie tyrėjai, mano, kad nuo to kilo žodžio reikšmė.[1]. Antesterijų metu kerės vejamos šalin.
Literatūra
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Ker. (2010). Encyclopædia Britannica. Encyclopaedia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
