Keistuolių teatras

54°42′03″š. pl. 25°13′19″r. ilg. / 54.700789°š. pl. 25.222007°r. ilg. / 54.700789; 25.222007

Keistuolių teatras
Biografija
KilmėVilnius
ŽanraiTeatras, pop, rokas
Kūrinių kalbosLietuvių
Aktyvumo metaiNuo 1989
SvetainėKeistuoliai.lt
Įėjimas (2023)
2008 m.
Ankstesnis logotipas

Keistuolių teatras – profesionalus privatus teatras.

Istorija

1989 m. įkūrė Lietuvos muzikos akademijos absolventai aktoriai Ilona Balsytė, Aidas Giniotis ir Sigutis Jačėnas (kurso vadovė prof. Irena Vaišytė) bei režisierius Romualdas Vikšraitis[1]. Nuo 1997 m. trupę papildė Vilniaus universitete įsteigtos „Keistuolių teatro“ studijos (vadovė Nijolė Gelžinytė) absolventai[2]. 2001 m. teatras tapo ASSITEJ (tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui organizacijos) nariu.

Kūrybinė grupė ieško naujų bendravimo su žiūrovais formų, nebijo laužyti klasikinių muzikos, literatūros, teatro ir kino žanrų rėmų. Jų scenarijai apipinti subtilaus humoro bei ironijos gaidele. Daugumai spektaklių būdinga improvizacija ir žaidybinė forma.

Sukūrė daugiau kaip 70 spektaklių, sukūrė 8 videofilmus, išleido 10 garsajuosčių ir 11 CD[3]. Kasmet teatras parodo per 200 vaidinimų įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pat yra viešėjęs Lenkijoje, Austrijoje, Danijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Rusijoje, Estijoje ir kt.

Spektakliai

Suaugusiems

  • „Konradas Valenrodas“, rež. Romualdas Vikšraitis, 1990 m.
  • „Sakmė pagal Juzą“, 1995 m.
  • „Liūdnojo Vaizdo riteris“, rež. Aidas Giniotis, 1997 m.
  • „Žuvėdra“, rež. Nijolė Gelžinytė, 1997 m.
  • „A propos“, rež. Vesta Grabštaitė, 1997 m.
  • „Daktaras Stasys, arba Raudonojo kryžiaus keliai“, (1986-03-27) 1997 m.
  • „Likimo daina“, rež. Donaldas Duškinas, 1999 m.
  • „Karalius Elnias“, rež. Aidas Giniotis, 2000 m.
  • „Taisyklė Nr.1, arba Sapnuoti Vilnių draudžiama!“, rež. Aidas Giniotis, 2001 m.
  • „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“, rež. Aidas Giniotis, 2002 m.
  • „Juokdario mirtis, arba Kas nužudė Šekspyrą“, rež. Aidas Giniotis, 2003 m.
  • „Škac, mirtie, visados škac…“, rež. Algirdas Latėnas, 2004 m.
  • „Meilė ir mirtis Veronoje“, rež. Aidas Giniotis, 2005 m.
  • „Meilė iš paskutinio žvilgsnio“, rež.  Giedrė Beinoriūtė, 2006 m. .
  • „Penktas veiksmas“, rež. Andrius Kaniava, 2006 m.
  • „Luošys iš Ainišmano salos“, rež. Aidas Giniotis, 2007 m.
  • „A. – visai kita.“, rež. Agnius Jankevičius, 2008 m.
  • „Mašininkai“, rež. Aidas Giniotis, 2008 m.
  • „Išėjau aš stotin“, rež. Vytautas V.Landsbergis ir Aidas Giniotis, 2008 m.
  • „Pinokio kronikos“, rež. Andrius Kaniava, 2009 m.
  • „Vasarotojai“, rež. Aidas Giniotis, 2011 m.
  • „Gerbiami piliečiai!“, rež. Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Ieva Stundžytė, Vaidotas Žitkus, 2011 m.
  • „Švęsti kosmose ir tvarte“, rež. Vytautas Rašimas ir Živilė Mičiulytė, 2012 m
  • „Atleisk jiems – jie nežino, ką daro“, rež. Eglė Kižaitė, 2014 m.
  • „Persikūnijimai“, rež. Vytautas V. Landsbergis, 2014 m.
  • „Brisiaus galas“, rež. kūrybinė grupė
  • „Diagnozė: visiškas Rudnosiukas“, rež. Vytautas V. Landsbergis, 2015 m.
  • „Varnas“, rež. Aidas Giniotis, 2015 m.
  • „Heraklis“, rež. Gildas Aleksa, 2016 m.
  • „Spiečius“, rež. Eglė Kižaitė, 2016 m.
  • „Šv. Kormorano šešėlinio humoro klubas su programa „Paskalos ir padavimai“, 2016 m.
  • „Edis Agregatas, arba Nemirštančio optimisto gyvenimas ir mirtis“, rež. Aidas Giniotis, 2016 m.
  • „12 naktis“, rež. Ieva Stundžytė, 2017 m.
  • „Riešutų duona“ pagal S. Šaltenio apysaką, rež. Aidas Giniotis, 2018 m.
  • „Apie nieką“, rež. Linas Jurkštas, 2019 m.
  • M. McDonagh „Pagalvinis“ rež. Ieva Stundžytė, 2019 m.
  • „Raulas keliauninkas“ pagal K. Binkį,rež. Aidas Giniotis, 2021 m.
  • „Muzika 2“ rež. Justas Tertelis, 2022 m.
  • Marsha Norman „Labanakt, mama“ rež. Ieva Stundžytė, 2022 m.
  • „Čia ir dabar“ pagal Rolandą Schimmelpfennigą, rež. Agnius Jankevičius, 2022 m.
  • „Kai aš buvau Prometėjas“, rež. Ieva Stundžytė, 2023 m.
  • „Šekspyro raštai sutrumpintai“ pagal Adam Long, Daniel Singer ir Jess Winfield, rež. Linas Jurkštas, 2023 m.

Vaikams

  • „Kitą kartą“, 1989 m.
  • „Aukštyn kojom“, rež. Romualdas Vikšraitis ir kūrybinė grupė, 1991 m.
  • „Smaragdo miesto burtininkas“, rež. Aidas Giniotis, 1992 m.
  • „Jonas Kareivis“, rež. Aidas Giniotis, 1993 m.
  • „Peliuko Miko smagumai“, rež.  Neringa Čereškevičienė, 1994 m.
  • „Laimingasis Hansas“, rež. Andrius Kaniava ir Aidas Giniotis, 1995 m.
  • „Zuikio paveikslėliai“, 1997 m.
  • „Išdaigos Bašmukų gatvėje“, rež. Aidas Giniotis, 1998 m.
  • „Dainelė šypseną pratęs“
  • „Batuotas katinas“, rež. Evaldas Jaras, 1998 m.
  • „Dūkstantmečio Kurmis“, 1999 m.
  • „Terlius ir Žioplytė“, 2000 m.
  • „Vasara šaldytuve“, 2000 m
  • „Kalėdų bobutės pasaka“, rež. Vytautas V.Landsbergis, 2000 m.
  • „Nepaprasto orkestro koncertas“, 2001 m.
  • „Mikė Pūkuotukas“, rež. Saulius Mykolaitis, 2002 m.
  • „Akiniukai“, 2002 m.
  • „Marius ir Miglė“,  rež. Aidas Giniois ir Thomas Ahrensas, (Vokietija) 2002 m.
  • „Penkios snieguoles ir briedis“, rež. Agnė Sunklodaitė, 2004 m.
  • „Mano senelis buvo vyšnia“, rež. Antanas Gluskinas, 2004 m.
  • „Pelytė Zita“, rež. Vytautas V. Landsbergis, 2005 m.
  • „Vaikystės etiudai“, rež.  Antanas Gluskinas, 2007 m.
  • „Atsargiai – Žiurkius!“, rež. Agnė Sunklodaitė, 2008 m.
  • „Mamulė Mū“, rež.  Agnė Sunklodaitė, 2009 m.
  • „Geltonų Plytų kelias“, rež. Aidas Giniotis, 2009 m.
  • „Pati labiausia pasaka“, rež. Vaidotas Žitkus, 2010 m.
  • „Mykolas Žvejas“, rež. Aidas Giniotis, 2011 m.
  • „Grybų karas ir taika“, rež. Aidas Giniotis, 2012 m.
  • „Vištytė ir gaidelis“, rež. Ramunė Skrebūnaitė, 2013 m.
  • „Kai aš mažas buvau“, rež. Vaidotas Žitkus, 2013 m.
  • „Pyp Pyp“, rež. Aidas Giniotis, 2015 m.
  • „Eglė žalčių karalienė“, rež. Eglė Kižaitė, 2016 m.
  • „Ilgoji pertrauka“, rež. Olga Lapina, 2016 m.
  • „Bildukai“, rež. Ramunė Skrebūnaitė, 2017 m.
  • „Bambeklis bajoras“, rež. Aidas Giniotis, 2017 m.
  • „HOP!“ rež. Aidas Giniotis, 2018 m.
  • „Kaip laikrodžiai Kalėdas mušė“ rež. Aidas Giniotis, 2019 m.
  • „TAIPNE“ rež. Aidas Giniotis, 2021 m.
  • „Detekvyvo D. Lapino byla“ rež. Aidas Giniotis, 2022 m.

Filmografija

Sukūrė ir pastatė 8 filmus:

  • „500 g vandens“ (1991 m., rež. Vaidas Lekavičius) – filmas, sudarytas iš 5 Intymios vyrų trupės „Erelis“ (Robertas Aleksaitis, Darius Auželis, Aidas Giniotis, Andrius Kaniava ir Darius Miniotas) muzikinių video novelių.
  • „Aukštyn kojom“ (1992 m.) – muzikinis filmas vaikams pagal Donaldo Biseto pasakas, pastatytas spektaklio tuo pačiu pavadinimu pagrindu.
  • „Geltonų plytų kelias“ (1993 m., rež Asta Einikytė) – muzikinis filmas vaikams pagal L. Franko Baumo knygą „Ozo šalies burtininkas“.
  • „Pulkininko Haroldo praradimų klubas“ (1993 m., rež. Vaidas Lekavičius) – muzikinis satyrinis filmas, parodijuojantis to meto televizijoms būdingus „pseudointelektualius pokalbius“ su užsienio atliktėjų perdainuotų dainų intarpais. Iš šio filmo kilo sėkmės susilaukusi „Keistuolių teatro“ koncertinė programa „Vogtos dainos“ ir muzikiniai albumai tuo pačiu pavadinimu (išleisti 1995, 1996 ir 2001 m.).
  • „Tamangai“ (1995 m., rež. Vaidas Lekavičius) – 5 dalių televizijos mini serialas.
  • „Zuikio paveikslėliai“ (1997 m. rež. Asta Einikytė) – muzikinis filmas vaikams pagal to paties pavadinimo spektaklį.
  • „Išdaigos Bašmukų gatvėje“ (1998 m., rež. Neringa Čereškevičienė) – muzikinis filmas vaikams pagal to paties pavadinimo spektaklį.
  • „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ (2005 m., rež. Vaidas Lekavičius) – vaidybinis muzikinis filmas Brolių Grimų pasakos „Brėmeno muzikantai“ motyvais, skirtas suaugusiems. Populiariais klasikinių roko grupių kūriniais pasakojama keturių muzikantų – Dovydo Petuchausko, Olego Rainio, Rexo ir Vido Kanopos – grupės susikūrimą ir gyvenimo istorija. Pagal to paties pavadinimo spektaklį.

1998 m. LNK rodyta muzikinė laida vaikams „Keistuolių pasaulis“.

Kūrėjai

Režisieriai

Dailininkai

  • Ramunė Skrebūnaitė
  • Renata Valčik
  • Kotryna Daujotaitė
  • Laura Luišaitytė

Pagrindiniai įvertinimai

  • 1999 m. Auksinis scenos kryžius už spektaklius vaikams.
  • 2004 m. Teatras įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai veikiantis privatus teatras ir kaip teatras, suvaidinęs daugiausiai spektaklių per metus (217)
  • 2005 m. Auksinis scenos kryžius režisieriui Aidui Giniočiui už geriausią K. Antanėlio ir S. Gedos roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ režisūrą .
  • 2005 m. Auksinis scenos kryžius aktorei Ievai Stundžytei už Džuljetos vaidmenį K. Antanėlio ir S. Gedos roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“, rež. A. Giniotis.
  • 2005 m. Auksinis scenos kryžius scenografei Vilmai Galeckaitei – Dabkienei už scenografiją ir kostiumus K. Antanėlio ir S. Gedos roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“, rež. A. Giniotis.
  • 2005 m. Auksinio scenos kryžiaus nominacija aktoriui Justui Terteliui už Romeo vaidmenį K. Antanėlio ir S. Gedos roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“, rež. A. Giniotis.
  • 2008 m. Auksinis scenos kryžius aktorei Aldonai Vilutytei už Ninos vaidmenį spektaklyje „A.- visai kita“, režisierius Agnus Jankevičius ir už Unos vaidmenį dramoje „Juodvarnis“, rež. Jonas Vaitkus.
  • 2008 m. Auksinis scenos kryžius miuziklo „Juozapas ir jo svajonių apsiaustas“ kūrybinei grupei, rež. Aidas Giniotis.
  • 2010 m. Keistuolių teatrui įteikta Metų šviesuolio statulėlė „už saugomą vaiko sąmonę“.
  • 2011 m. Auksinis scenos kryžius spektaklio „Pati labiausia pasaka“ kūrybinei komandai, režisierius Vaidotas Žitkus.
  • 2011 m. Auksinio scenos kryžiaus nominacija aktorei Rasai Samuolytei už antraplanį Olgos vaidmenį spektaklyje „Vasarotojai“, režisierius Aidas Giniotis.
  • 2014 m. Įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
  • 2016 m. Spektaklio „Ilgoji pertrauka“ pagal Milošo Macoureko pasakas ir apsakymus kūrybinė grupė: režisierė Olga Lapina, scenografė ir kostiumų dailininkė Renata Valčik, kompozitorius Jokūbas Tulaba, šviesų dailininkas Darius Malinauskas, nominuoti auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui.
  • 2018 m. Spektaklio „Riešutų duona“ kūrybinė grupė nominuota auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui „Teatro vaikams ir jaunimui“ kategorijoje.

Šaltiniai, nuorodos

Vikiteka: Keistuolių teatras – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. ↑ „„Keistuolių teatro“ kronika: 1989“. „Keistuolių teatras“. Suarchyvuotas originalas 2014-03-22. Nuoroda tikrinta 2014-03-21.
  2. ↑ Keistuolių teatras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006 700p.
  3. ↑ Delfi.lt: Dvidešimtmečio proga Keistuolių teatras dovanos koncertus. Nuoroda tikrinta 2009-01-04.