Audiokasetė (dažnai naudojamas trumpinimas MC) – analoginė laikmena garsiniams įrašams saugoti, sukurta 1963 metais Philips firmoje. Kasetė sudaryta iš dėžutės, ričių, juostos sukimo ir prispaudimo mechanizmo bei magnetinės juostelės, galinčios saugoti du arba keturis (kai kada – dar ir penktą – sinchronizuojantį) įrašo takelius.
Naudojant kasetę monofoniniams įrašams panaudojami du takeliai – vienas „A“ pusėje, kitas „B“. Naudojant stereofoniniams įrašams, naudojami du siauresni takeliai (esantys vietoje vieno monofoninio) „A“ pusėje ir du „B“ pusėje. Audiokasetėse dažniausiai naudojama Fe2O3 juosta, rečiau – CrO2, kartais panaudojami ir elektrocheminiu arba vakuuminio garinimo būdu nusodinti metalų kristalai. Buitiniuose magnetofonuose juostos judėjimo greitis būna 4,76 cm/s, diktofonuose – 2,38 cm/s, žurnalistiniuose magnetofonuose – 4,76 arba 9,52 cm/s.
Istorija
Devintame dešimtmetyje dalis nebrangių namų kompiuterių naudojo audio kasetes kaip pigesnę lanksčių diskelių alternatyvą. Tuo pat metu gaminta geriausios kokybės (Hi-Fi) buitinė technika, naudojant analoginio signalo slėgimo metodus (pvz., Dolby-B ar Dolby-C), leisdavo gauti žymiai geresnę garso kokybę (didesnis dinaminis diapazonas, tiksliau atgaminami priekiniai signalo frontai), nei vėliau pasirodę kompaktiniai diskai, tačiau kasetės turėjo nemažai trūkumų: jose esanti juosta kartais susilamdydavo, daug kartų grojant, įrašas prarasdavo dalį kokybės dėl mechaninio dilimo, išsimagnetinimo ir pan., todėl ilgainiui audiokasetes pakeitė patogesnės laikmenos.
