PROFILPELAJAR.COM

**Karys**

Periodiškumas	mėnesinis
Kategorijos	kariams, jaunimui, visuomenei

Redaktorius	Kazys Jonušas
Leidėjas	Krašto apsaugos ministerija
Įsteigta	1919 m.
Kalba	lietuvių

Tinklalapis:

Karys – Lietuvos kariuomenės žurnalas, einantis nuo 1919 m. Skirtas kariams, jaunimui, visuomenei.

Istorija

1919–1940 m. leistas Kaune, nuo 1919 m. gegužės 22 d. iki 1920 m. spalio 23 d. Nr. 42 (74) vadinosi „Kariškių žodis“, 1941–1944 m. leistas Vilniuje, 1944 m. pab. – 1945 m. – Vokietijoje, 1950–1991 m. – Niujorke, nuo 1991 m. – Vilniuje.

Nuo 1928 m. Nr. 2-52 iki 1944 m. Nr. 1-25 – Lietuvos karių savaitinis laikraštis, 1929 m. Lietuvos kariuomenės savaitinis laikraštis, 1941–1944 m. savisaugos dalių savaitraštis, 1945 m. lietuvių karių laikraštis, 1991 m. Nr. 1-10 Krašto apsaugos departamento mėnesinis žurnalas, 1991 m. Nr. 11 – 1997 m. Nr. 12 Krašto apsaugos ministerijos mėnesinis žurnalas, 1998 m. Nr. 1 – 2000 m. Nr. 22 Krašto apsaugos ministerijos žurnalas, 2000 m. Nr. 23 – 2001 m. Nr. 12 Lietuvos krašto apsaugos ministerijos žurnalas, nuo 2002 m. mėnesinis žurnalas kariams.

Nuo 1919 m. leido Lietuvos krašto apsaugos ministerija Literatūros skyrius, 1920 m. Nr. 41 – 1921 m. Nr. 26 išleido Generalinio štabo Literatūros skyrius, 1921 m. Nr. 27 – 1923 m. Nr. 52 – Krašto apsaugos ministerijos Karo mokslo skyrius, 1924 m. Nr. 1 – 1924 m. Nr. 5 – Generalinio štabo Karo mokslo skyrius, 1924 m. Nr. 6 – 1927 m. Nr. 52 – Vyriausiojo štabo Karo mokslo skyrius, 1928 m. Nr. 1 – 1929 m. Nr. 13 – Lietuvos vyriausiojo štabo Karo mokslo valdyba, nuo 1929 m. – Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyrius, nuo 1941 m. Nr. 1 – Savisaugos dalinių inspekcija.

1919–1940 m. turėjo priedus atskiriems kariuomenės pulkams: „1 pėstininkų D. L. K. Gedimino pulkas“ (1927 m. rugpjūčio 14 d.) „Mūsų karių kapai“ (1927 m. lapkričio 23 d.) „5 pėstininkų D. L. K. Kęstučio pulkas“ (1928 m. birželio 29 d.)ir kt., taip pat kurį laiką leido priedą gudų kalba „Bielorus voiskovy“ (red. Aleksandras Ružancovas).

Spausdino Valstybės spaustuvė bei „Spindulio spaustuvė“ Kaune, „Švyturio spaustuvė“ Vilniuje. Tiražas 1920 m. – 4000 egz., 1940 m. – 33 000 egz.^[1]

„Karys“ užsienyje

1944 m. pabaigoje – 1945 m. keli „Kario“ numeriai išleisti Vokietijoje. Nuo 1950 m. leistas kaip Pasaulio lietuvių karių veteranų mėnesinis iliustruotas žurnalas, ėjęs nuo 1950 m. lapkričio iki 1991 m. Niujorke (JAV) kaip atgaivintas Nepriklausomoje Lietuvoje leistas leidinys. 1950–1951 m. leido Simas Urbonas, nuo 1954 m. leido Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Niujorko skyrius, turėjo Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje skyrių „Tremties trimitas“. Be karinių dalykų, daug spausdino istorinės tematikos straipsnių, grožinės literatūros kūrinių. Tiražas 1983 m. – 1650 egz. Žurnalo redakcija išleido karo istorijos ir kitokios tematikos knygų.

Atkūrus Nepriklausomybę

Nuo 1991 m. sausio 17 d. žurnalą leidžia Krašto apsaugos ministerija.

1992 m. prie jo prijungtas Niujorke leistas „Karys“. Iki 1994 m. buvo savaitinis, iki 1998 m. – mėnesinis, vėliau – vėl savaitinis, nuo 1999 m. – dvisavaitinis, nuo 2001 m. – vėl mėnesinis.

Žurnalą nuo 2012 m. rengia Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Karinės periodikos redakcija (taip pat rengia žurnalą „Kardas“ ir informacinį leidinį „Krašto apsauga“).

Žurnalas „Karys“ skirtas kariams ir plačiajai visuomenei. Jame spausdinami karinės tematikos straipsniai, fotoreportažai.

Nuo 2006 m. žurnalą spausdina Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras, Domeikavoje, Kauno r.

Tiražas 1991 m. – 22 000, 2005 m. – 3000 egz.^[2], 2009 m. – 2500 egz., nuo 2016 m. kovo – 3000 egz.

Bendradarbiai

Žurnale dirbo ir bendradarbiavo Konradas Aleksa, Vaclovas Alksninis, Pranas Alšėnas, Petras Babickas, Vladas Bakūnas, Kazimieras Viktoras Banaitis, Stasys Butkus (1922–1940 m. Kaune, 1941–1944 m. Vilniuje ir 1950–1952 m. Niujorke, 1954–1961 m. redaktoriaus pavaduotojas), Jonas Kalnėnas, Pranas Kaunas, Antanas Mačiuika, Vytautas Maželis, Jonas Noreika, Tomas Šarkus, Gražutė Šlapelytė-Sirutienė, Aleksandras Šimkus, Balys Vosylius (1936–1938 m.), Egidijus Žičkus ir kiti žurnalistai bei kariuomenės specialistai.

Redaktoriai

Petras Ruseckas – 1919 m. ir 1922–1925 m.;
Vytautas Steponaitis – 1919–1920 m.;
Jonas Martynas Laurinaitis – 1920–1921 m.;
Kazys Kepalas – 1921–1922 m.
Zigmas Kuzmickis – 1922 m.
Juozas Petrėnas – 1925 m.
Antanas Majus – 1925–1927 m.
Leonas Gustaitis – 1928 m.;
Stanislovas Kuizinas – 1928 m. kovo 1 d. – spalio 11 d.;
Juozas Balčiūnas-Švaistas – 1928–1935 m.;
Juozas Tomkus
Romualdas Burokas
Tadas Šakmanas
Petras Jakštas
Simas Urbonas – nuo 1936 m. kovo 19 d. iki 1940 m. liepos 5 d. ir nuo 1950 m. lapkričio 23 d. iki 1951 m. gruodžio mėn.;
Domas Penikas – 1952–1954 m.
Zigmantas Raulinaitis – 1954–1984 m.
Balys Raugas – nuo 1985 m. sausio 9 d. iki 1991 m. Nr. 6.
Bronius Čekanauskas – 1991–1993 m.;
Kęstutis Starinskas – 1993–1998 m.;
Alina Meilūnaitė-Vaišvilienė – 1999–2004 m.; 2006 m.;
Kazys Jonušas – 2004–2006 m. ir nuo 2006 m.

Nuorodos

Žurnalo „Karys“ elektroninės versijos Archyvuota kopija 2010-12-28 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai

↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 207 psl.
↑ Juozapas Vytas Urbonas. Karys (žurnalas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 443 psl.