Pranas Kaunas (1891 m. liepos 12 d. Balseliškiai, Sintautų valsčius, Šakių apskritis – 1954 m. balandžio 16 d. Toronte, Kanada) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas.

Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, 1911 m. baigė pedagogikos mokslus Sankt Peterburge, gavo mokytojo cenzą ir buvo paskirtas mokytoju Rusijoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Čiugujevo karo mokyklą.

1918 m. grįžo į Lietuvą, mokytojavo Sintautų apylinkėse. 1918 m. gruodžio mėn. prasidėjus bolševikų puolimui, surinko 33 savanorių būrį ir su juo atvyko į 2-asis pėstininkų pulką Aukštojoje Panemunėje. 1919 m. pulko mokomosios kuopos vadas. Nuo 1920 m. Kauno įgulos viršininko pirmasis adjutantas, karininkų kursų viršininko padėjėjas. 1920 m. dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene. 1921–1924 m. 5-ojo, 10-ojo ir 7-ojo pėstininkų pulkų vadas.

1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. Vėliau baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1926–1928 m. Karo mokyklos viršininkas. Nuo 1928 m. Biržų, nuo 1933 m. Mažeikių, nuo 1936 m. Raseinių, nuo 1938 m. Panevėžio apskričių, 1939 m. Vilniaus miesto karo komendantu. 1939 m. pulkininkas.

SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 15 d. iš kariuomenės atleistas, o liepos 26 d. suimtas, kalintas, prasidėjus SSRS–Vokietijos karui 1941 m. birželio 21 d. išlaisvintas.

1944–1949 m. gyveno Vokietijoje, vėliau persikėlė į Kanadą. Toronte suorganizavo Ramovėnų sąjungą, buvo jos pirmininkas^[1]. Bendradarbiavo leidiniuose „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“. Yra parašęs atsiminimus.

1932 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas.