Pradėjo Ambuazo pilies, tapusios jo asmenine rezidencija, atnaujinimą. Pastatė Šv. Huberto koplyčią, stebinančią savo liepsnojančia gotika, perstatė pagrindinius rūmus.
Pradėjęs savarankiškai valdyti dėl silpnos sveikatos ir toliau buvo Kotrynos Mediči veikiamas. Per visą jo valdymo laikotarpį Prancūzijoje vyko vidaus religiniai karai tarp katalikų ir hugenotų. 1572 m. Kotryna Mediči įtikino Karolį surengti tūkstančių hugenotų žudynes, kurios įvyko Šv. Baltramiejaus naktį. Po žudynių Karolio psichikos būklė dar labiau pablogėjo. Nepalikęs teisėto įpėdinio mirė nuo tuberkuliozės.[1]
Šaltiniai
↑Karolis IX Maksimilijonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 38 psl.
Literatūra
Lucien Romier, Catholiques et huguenots à la cour de Charles IX. Les États généraux d’Orléans, le colloque de Poissy, le "Concordat" avec les protestants, le massacre de Vassy (1560–1562), Paris: Librairie académique Perrin et Cie, 1924. 356 p.
Pierre Champion. Catherine de Médicis présente à Charles IX son royaume (1564–1566), Paris: Éditions Bernard Grasset, 1937. 494 p.
Pierre Champion. Charles IX, la France et le contrôle de l’Espagne. Tome I: Avant la Saint-Barthélemy, Paris : Éditions Bernard Grasset, 1939. 432 p.
Michel Simonin, Charles IX, Paris: Fayard, 1995. 524 p.