PROFILPELAJAR.COM

Kamčiatkos kraštas
Камчатский край


	(Išsamiau)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Tolimųjų Rytų federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Tolimųjų Rytų

Administracinis centras

Kamčiatkos Petropavlovskas

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Aleksėjus Kuzmicikis

Gyventojų

358 801 (76)

Plotas

472 300 km² (10)

Tankumas

0,76 žm./km²

Vikiteka

Kamčiatkos kraštasVikiteka

Kamčiatkos kraštas (rus. Камчатский край) – federacinis kraštas šiaurės rytų Rusijoje, Tolimųjų Rytų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Magadano sritimi ir Čiukčių autonomine apygarda. Administracinis centras – Kamčiatkos Petropavlovskas.

Istorija

Kamčiatkos kraštas sudarytas 2007 m. liepos 1 d. sujungus Kamčiatkos sritį ir Koriakų autonominę apygardą.

Geografija

Didžioji krašto dalis yra Kamčiatkos pusiasalyje, taip pat apima dalį žemyno bei Komandoro ir Karaginsko salas Ramiajame vandenyne. Teritoriją supa Beringo jūra iš rytų ir Ochotsko jūra iš vakarų. Kamčiatkos pusiasaliu driekiasi Vidurinis kalnagūbris, bei keletas mažesnių kalnų masyvų, gausu veikiančių ugnikalnių (aukščiausias – Kliučių Sopka, 4750 m). Šiaurėje iškilę Koriakų ir Kolymos kalnynai.

Klimatas rūstus, šiaurėje – subarktinis, pakrantėse – jūrinis, centrinėje dalyje – žemyninis. Žiemą temperatūra nukrenta vidutiniškai iki -24-26 °C, vasarą pasiekia +12-14 °C. Metinis kritulių kiekis svyruoja priklausomai nuo vietovės nuo 300 iki 700 mm. Pagrindinės upės – Kamčiatka, Penžina, Talovka, Vyvenka, Avačia. Gausu ežerų, terminių versmių. Didelė gamtinių zonų įvairovė: tundrų ir miškatundrių plotai šiaurėje ir kalnuose, beržų ir spygliuočių retmiškiai, kalnų pievos bei pašlaičių kedrų giraitės.^[1]

Krašte yra didelė bioįvarovė. Gamtai apsaugoti įrengti Koriakų ir Kronokų draustiniai. Geizerių slėnis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą.

Ekonomika

Verčiamasi jūrine žvejyba ir žuvies perdirbimu, elnininkyste, žemės ūkiu, miškininkyste. Spalvotųjų metalų, gamtinių dujų gavyba. Elektroenergetika (panaudojant geoterminę energiją).

Gyventojai

Tautinė sudėtis

rusai – 80,8 %
ukrainiečiai – 5,8 %
koriakai – 2 %
totoriai – ≈1 %
baltarusiai – ≈1 %

Didžiausios gyvenvietės

Didžiausios Kamčiatkos krašto gyvenvietės (tūkst. gyv., 2007 m.):

Kamčiatkos Petropavlovskas – 194,9
Jelizovas – 39,6
Viliučinskas – 24,9
Milkovas – 8,9
Kliučiai – 6,4
Ust Kamčiatskas – 4,3
Palana – 3,8

Šaltiniai

↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija