Jašiūnai

Kitos reikšmės – Jašiūnai (reikšmės).
Jašiūnai
{{#if:270
Jašiūnų dvaras dabartiniais laikais
Jašiūnai
Jašiūnai
54°26′17″š. pl. 25°19′16″r. ilg. / 54.438°š. pl. 25.321°r. ilg. / 54.438; 25.321 (Jašiūnai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybės vėliava Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija Jašiūnų seniūnija
Gyventojų (2021) 2 383
Vikiteka Jašiūnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Jašiū́nai
Kilmininkas: Jašiū́nų
Naudininkas: Jašiū́nams
Galininkas: Jašiū́nus
Įnagininkas: Jašiū́nais
Vietininkas: Jašiū́nuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Jaszuny, rus. Яшуны[2]

Jašiūnai – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, prie kelio  A15  Vilnius–Lyda , 18 km į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 7 seniūnaitijos (Centrinė, Lydos, Merkio, M. Balinskio, Naujoji, J. Sniadeckio, Užupio). Miestelio planas linijinis. Stovi Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1929 m.), Jašiūnų dvaro pastatų ansamblis (rūmai pastatyti 1828 m., statybų iniciatorius Mykolas Balinskis) su parku, veikia 3 vidurinės mokyklos (1-oji, „Aušros“ ir M. Balinskio), biblioteka, paštas (LT-17038), lenkų kultūros centras.

Švč. Mergelės Marijos koplyčia ties J.Sniadeckio ir Saulėtosios g. kryžkele

Geografija

Jašiūnai įsikūrę Rūdninkų girios rytiniame pakraštyje, prie Merkio upės. Yra žvyro telkinys. 2 km į šiaurės vakarus nuo Jašiūnų yra Jašiūnų geležinkelio stoties gyvenvietė. Į vakarus nuo Jašiūnų dunkso Rūdninkų giria.

Pro miestelį eina keliai į Vilnių, Šalčininkus, Pirčiupius ( 176  Pirčiupiai–Jašiūnai ), Turgelius.

Istorija

Jašiūnų dvaras 1865 m. (dail. E. Gorazdovskis)

Į pietryčius nuo miestelio yra Jašiūnų pilkapynas. Istoriniuose šaltiniuose Jašiūnai minimi nuo 1402 m. Jašiūnų dvaras XV a. – XVIII a. priklausė Radviloms; XVI a. jie čia įkurdino evangelikų reformatų sinodą. 1515 m. įsteigta bažnyčia. XIX a. pradžioje dvaras atiteko J. Balinskiui, 1819 m. – jo sūnui Mykolui Balinskiui, vėliau – Vilniaus universiteto rektoriui Janui Sniadeckiui (du pastarieji palaidoti Jašiūnų kapinėse).

Nuo 1819 m. Jašiūnų dvaras tapo svarbiu kultūros centru: čia buvo didelė biblioteka, gyvendavo ar lankydavosi Vilniaus universiteto profesoriai Andrius Sniadeckis, Stanislovas Bonifacas Jundzilas, žymūs poetai ir rašytojai Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, visuomenės veikėjai.

XIX a. viduryje Jašiūnuose įsteigta plytinė, 1886 m. – medienos masės popieriui gaminti fabrikas. 1863 m. dvare buvo gydomi sužeisti sukilėliai. XIX a. Jašiūnai buvo Vilniaus apskrities miestelis ir dvaras, Šalčininkų valsčiaus Jašiūnų seniūnijos centras.

1920 m. spalio 8 d. Lietuvos kariuomenės daliniai ties Jašiūnais kovėsi su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio kariniu junginiu. 1941 m. vokiečių okupacinės administracijos saugumo policijos Vilniaus ypatingasis būrys Jašiūnuose sušaudė 575 žmones, daugiausia žydų.[3]

1950–1995 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1985 m. pastatytas prekybos centras „Merkys“ (architektas A. Patalauskas) su maisto prekių parduotuve, valgykla, kavine.

2001 m. patvirtintas Jašiūnų herbas. 2016 m. prie miestelio prijungta Jašiūnų GS gyvenvietė.[4]

Švč. Mergelės Marijos skulptūra prie kelio į Pirčiupius
Balinskių ir Sniadeckių giminės kapinės (dail. E.Gorazdovskis, 1865 m.)
Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Šalčininkų valsčius Vilniaus apskritis
1922–1950 m. Jašiūnų valsčiaus centras
1950–1962 m. Jašiūnų apylinkės centras Šalčininkų rajonas
1962–1972 m. Eišiškių rajonas
1972–1995 m. Šalčininkų rajonas
1995– Jašiūnų seniūnijos centras Šalčininkų rajono savivaldybė

Ekonomika

Veikia bendrovės:

  • „Jašiūnų keramika“ (anksčiau keramikos bandomoji gamykla) – tiekė plytas, čerpes, koklius restauravimo darbams.
  • „Actas“ – vienintelė įmonė Lietuvoje, gaminanti natūralų actą, taip pat gamina majonezą, pomidorų padažus, garstyčias, sirupus, dirbtinį medų, fasuoja aliejų.
  • „Polivektris“, perdirba plastiko atliekas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1882 m. ir 2021 m.
1882 m. 1885 m.*[2] 1905 m.[5] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[6] 1977 m.
344 142 294 242 367 540
1979 m.sur.[7] 1985 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12]
725 642 506 1 879 642 2 383
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Ona Marija Radvilaitė (1640–1667), kunigaikštytė, Jonušo Radvilos dukra
  • Jašiūnuose paskutinius gyvenimo metus praleido Jonas Sniadeckis (1756–1830), astronomas ir matematikas. Čia ir palaidotas, pastatytas granitinis antkapis.
  • Mykolas Balinskis (1794–1864), istorikas. Gyvenęs ir palaidotas Jašiūnuose.
  • gyveno profesorius Andrius Sniadeckis (1768–1838), biologas, chemikas ir gydytojas; M. Balinskio uošvis.
  • jaunystėje gyveno lenkų poetas Julijus Slovackis (1809–1849), mėgdavęs vaikščioti su Liudvika Sniadeckyte parko alėja link Merkio (alėja pavadinta J. Slovackio vardu).
  • profesorius Jonas Balinskis (1824–1902), psichiatrijos pradininkas Lietuvoje ir Rusijoje, visą gyvenimą dirbęs įvairiuose Rusijos miestuose, po mirties norėjo ilsėtis šalia tėvo ir motinos, todėl palaidotas Jašiūnuose.
  • Jan Adamowicz (1871–1944), politikas

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 1000 psl.
  3. ↑ Jašiūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 588 psl.
  4. ↑ NUTARIMAS DĖL ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ NUSTATYMO, PANAIKINIMO, TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR PAKEITIMO
  5. ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. ↑ Vincas Brazauskas ir kt. Jašiūnai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 109
  9. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. ↑ https://osp.stat.gov.lt/en/gyventoju-ir-bustu-surasymai1

Nuorodos

  • Jašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 211 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

Jašiūnų GS – 2 km
BALTOJI VOKĖ – 16 km
RŪDNINKAI – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Keturiai – 2 km
ZAVIŠONYS – 7 km
ŠALČININKAI – 17 km
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Šalčininkų rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Baltoji Vokė (2009) · Dieveniškės (2006) · Eišiškės (1997) · Jašiūnai (2001) · Pabarė (2020) · Šalčininkai (2000) · Turgeliai (2012)