Jan Adamovič (1871 m. liepos 11 d. Jašiūnuose, Rusijos imperija – po 1944 m.) – politikas, Vidurinės Lietuvos Seimo ir Lenkijos seimo narys 1922–1927 metais, žemvaldys, karininkas.
Biografija
Gimė 1871 m. liepos 11 d. Jašiūnuose, Juzefo ir Katažinos Duškevič šeimoje. Mokėsi Vilniaus realinėje mokykloje. Po tėvo mirties metė mokslus ir nuo 1886 m. pradėjo dirbti geležinkelyje. Nuo 1888 m. prekybininku Sankt Peterburge. 1891–1895 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Grįžęs iš kariuomenės dirbo Vilniuje. 1902 m. vedė Stanislavą Kovalevską. 1903 m. vėl pašauktas į kariuomenę, kariavo Rusijos-Japonijos kare. Paimtas į nelaisvę iš kur išvyko į JAV, vėliau Australiją ir Vokietijos imperiją. 1913 m. grįžo į Vilnių, kur įsidarbino restorane. Pasibaigus I pasauliniam karui grįžo į Jašiūnus, kur perėmė tėvų ūkį.
1918 m. gruodį įstojo į organizaciją Straż Kresowa ir prisijungė prie Lenkijos kariuomenės. Atstovavo Vilniaus kraštą Paryžiaus taikos konferencijoje, kur pasisakė už tai, kad Vilniaus kraštas priklausytų Lenkijai. Nuo 1919 m. buvo Šalčininkų valsčiaus vaitas. 1920 m. Vilnių užėmus bolševikams buvo paimtas į nelaisvę, bet sugebėjo pabėgti. 1922 m. tapo Vidurinės Lietuvos Seimo nariu. 1922 m. lapkritį Švenčionių rinkiminėje apylinkėje išrinktas į Lenkijos seimą. Nuo 1944 m. spalio Lenkijos patriotų sąjungos Vilniaus skyriaus narys.
Literatūra
- Jacek Majchrowski: Kto był kim w drugiej Rzeczypospolitej. Warszawa: BGW, 1994. ISBN 83-7066-569-1.
- Skocz do: 2,0 2,1 2,2 Małgorzata Smogorzewska: Posłowie i Senatorowie Rzeczypospolitej Polskiej 1919–1939. Słownik biograficzny. Tom I A-D. Wyd. I. Warszawa: Wydawnictwo Sejmowe, 1998. ISBN 83-7059-392-5.
- Tadeusz i Witold Rzepeccy: Sejm i Senat 1922–1927. Poznań: Wielkopolska Księgarnia Nakładowa Karola Rzepeckiego, 1923.
