Dalyvavo Edukacinės komisijos veikloje. Nuo 1781 m.- matematikos ir astronomijos profesorius Krokuvoje. Paskaitas skaitė ne lotyniškai, o lenkiškai, kas tuo metu buvo neįprasta. Propagavo Nikolajaus Koperniko mokymą. 1782 m. inicijavo astronominės observatorijos statybą Krokuvoje. Dėl lėšų stokos idėja realizuota tik 1792 m. 1784 m. kartu su kolegomis sėkmingai eksperimentavo su oro balionu, kuris pakilo į 4700 m aukštį ir ore išsilaikė apie pusvalandį.
Vilniuje
1806–1825 m. Vilniaus universiteto profesorius, 1807–1815 m. rektorius; astronominės observatorijos direktorius. 1811 m. išrinktas Peterburgo mokslų akademijos nariu-korespondentu. Napoleonui užėmus Lietuvos teritoriją, įėjo į prancūzų konroliuojamos Laikinosios vyriausybinės komisijos sudėtį. Ši komisija atliko civilinės administracijos funkcijas Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijose ir Baltstogės apskrityje.
Lietuvių literatūroje prasidėjus romantizmo laikotarpiui, pasisakė už klasicizmą, orientaciją į klasikinę senovės graikų ir romėnų literatūrą. Tai padėjo susiformuoti naujai literatūros srovei ir Adomui Mickevičiui.
Atsistatydinęs apsigyveno Jašiūnuose, savo svainio Michailo Balinskio dvare. Čia mirė ir palaidotas.[1]
Pasiekimai
Sniadeckių ir Balinskių šeimų kapai Jašiūnuose, centre Jono Sniadeckio kapas
Lietuvių matematikos terminologijos pradininkas. Siūlė įvesti vieningą fizinių dydžių matavimo sistemą, panašią į šiuolaikinę SI. Sistemiškai stebėjo mažąsias planetas, Saulės ir Mėnulio užtemimus; nustatinėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų padėtį. 1802 m., nepriklausomai nuo H. Olberso atrado Paladžio asteroidą. Rašė matematikos, filosofijos klausimais, literatūros kritikos straipsnius.
Išleido 34 metų Vilniaus krašto meteorologinių stebėjimų apibendrinimą.[2]
Janas Sniadeckis – didis Švietimo epochos lietuvių mokslininkas, žymiausias XVIII a. – XIX a. lietuvių astronomas. Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, asteroidas (Sniadeckia), keltas, mokyklos, gatvės, Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.
Bibliografija
Rachunku algebraicznego teoria przystosowana do geometrii linii krzywych, 1783
O Koperniku (1802)
Geografia, czyli opisanie matematyczne i fizyczne ziemi, 1804
O rachunku losów, 1817
Trygonometria kulista analitycznie wyłożona, 1817; šis vadovėlis buvo išverstas į vokiečių kalbą ir buvo laikomas geriausiu šios srities vadovėliu Europoje
↑Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
