Grigorijus Kanovičius (1929 m. birželio 18 d. Jonavoje – 2023 m. sausio 20 d. Tel Avive, Izraelyje[2]) – Lietuvos ir Izraelio rašytojas, scenaristas, vertėjas.[3]
Biografija
Vaikystę praleido Jonavoje.[4] 1941 m., prasidėjus Vokietijos įsiveržimui į SSRS, pasitraukė į Rytus. Gyveno ir mokėsi Kazachstane, Urale. 1945 m. sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1948 m. debiutavo kaip poetas.
1953 m. baigė VU Istorijos–filologijos fakultetą, rusų kalbos ir literatūros specialybę. Dirbo Lietuvos Mokslų akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje. Sąjūdžio tarybos narys. 1988–1993 m. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas. 1993 m. emigravo į Izraelį.
1995–1999 m. didžiausio JAV rusų kalba laikraščio „Novoje ruskoje slovo“ („Naujas rusų žodis“) korespondentas Izraelyje.
Kūryba
1959 m. išleista autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“ buvo pirma apysaka Sovietų Sąjungoje apie žydų gyvenimą. Pažado romanų ciklą apie pusantro šimto metų Lietuvos žydų istoriją: trilogija „Žvakės vėjyje“ 1986 m. Dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“ 1983 m. ir „Ir nėra vergams rojaus“ 1990 m. Dilogija „Ožiukas už pora skatikų“ 1996 m., romanai „Nenusigręžk nuo mirties“ 1992 m. ir „Žydų parkas“ 1998. Tematiškai autorius priskiria šiam ciklui apysakas „Sapnų pardavėjas“ ir „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Veidai sutemose“ ir naują romaną „Šėtono gundymai“. Naujausias rašytojo kūrinys – romanas „Šėtono apžavai“, išleistas 2008 m. Be to knyga „Našlių kelionės“ (2 apysakos ir 3 „nepramanyti apsakymai“)[5] Išvertė keliasdešimt knygų iš lietuvių ir jidiš kalbų. G. Kanovičiaus proza išversta į 12 kalbų[6].
Parašė scenarijus kino filmams:
- 1967 m. Surask mane (rež. Algirdas Araminas, LKS);
- 1969 m. Ave, Vita (rež. Almantas Grikevičius, LKS);
- 1971 m. Žaizdos žemės mūsų (rež. Marijonas Giedrys, LKS);
- 1973 m. Ties riba (rež. Raimondas Vabalas, LKS);
- 1976 m. Ilga kelionė prie jūros (kartu su I. Fridbergu, rež. Algirdas Araminas, LKS)
- 1979 m. Lizdas vėjyje (kartu su I. Fridbergu, rež. Olav Neuland, Tallinnfilm);
- 1980 m. Palinkėk man prasto oro (kartu su I. Fridbergu, rež. Varis Brasla, Rygos kino studija);
- 1980 m. Miško našlaitės (kartu su I. Fridbergu, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm)[7].
Įvertinimas
Šaltiniai
Nuorodos
