1977 m. apgynė diplominį darbą „Brendanti mergaitė“ – miesto skverui skirtą dekoratyvinę skulptūrą. Tais pačiais metais darbas demonstruotas parodoje restorano „Medininkai“ kieme.[6]
Netrukus po baigimo tapo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) nariu. 1993 m. pateikė prašymą iš jos išstoti protestuodamas prieš sąjungos nenorą persitvarkyti pagal rinkos dėsnius. Prašymas patenkintas praėjus metams po įteikimo. 2003 m. pristatė pusvalandžio trukmės video darbą „Po dešimties metų“, kuriame kartu su taip pat iš LDS išstojusiu tapytoju Jonu Gasiūnu šoka stepą. Titruose kūrinio pabaigoje pažymima, jog po menininkų išstojimo iš LDS praėjo dešimt metų ir teigiama, jog LDS permainos po TSRS žlugimo nepateisino kūrėjų bendruomenės vilčių.[7]
1989 m. dalyvavo paminklo skirto masinių deportacijų aukoms „Atsisveikinimas su Lietuva“, turėjusio būti pastatyto Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, konkurse. Konkursui pateiktas projektas – masyvus granitinis kryžius ant traukinio platformos – gavo pirmąją premiją, bet nebuvo įgyvendintas kilus nesutarimams dėl tremtinių atstovams nepriimtino plastinio sprendimo.[8]
„Penkios didelės skulptūros satelitinėje Savičiūnų gyvenvietėje“, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programa „Menas netikėtose erdvėse“, Vilnius, 2008 m.
Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).