Tapo daugiausia natiurmortus („Natiurmortas su elektros plytele“ 1972 m.) ir peizažus („Elektros įvadas“ 1978 m.), dažnai šie žanrai suliejami į vieną, rečiau – figūrines kompozicijas („K. Geležinkelio stotyje“ 1972 m.). Kūrybai būdingas deromantizuotas požiūris į aplinką, dažni žmogaus išmestų, yrančių daiktų motyvai, pabrėžiamas jų santykis su gamta. Tapyba ekspresyvi, koloristinė – nuo blyškios, prislopintos („Rytui brėkštant“ 1983 m.) iki ryškiaspalvės („Motoras“ 1972 m.). Kuria asambliažus („Kompozicija su lėlės galva“ 1972 m.).
Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
