Gegužės 8 yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 129-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 237 dienos.

• Tarptautinė Raudonojo kryžiaus diena;
• Lietuva – Lietuvos muitinės įkūrimo diena.

Audrė (Audra) – Džiugas – Mykolas – Stanislova – Stanislovas – Stasė – Stasys – Viktoras

• 1569 – žemaičių matininkas Jokūbas Laskauskas pirmą kartą paminėjo Telšių miesto vardą;
• 1924 – Paryžiuje Tautų Sąjunga pasirašė Konvenciją, pagal kurią Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.

• 1722 m. – Stanislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1787 m.).
• 1802 m. – Pranciškus Stanislovas Justinas Šemeta, Lietuvos karinis veikėjas, vienas 1831 m. sukilimo vadų (m. 1882 m.).
• 1853 m. – Cecilija Pliaterytė, pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės (m. 1920 m.).
• 1864 m. – Stanislovas Čėsna, Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas (m. 1954 m.).
• 1880 m. – Stanislovas Jokūbauskis, Lietuvos kunigas (m. 1947 m.).
• 1888 m.:
  • Liudvikas Abromavičius, pedagogas, Lietuvos, Telšių ir Kauno politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
  • Stasys Tijūnaitis, pedagogas, žurnalistas, poetas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1966 m.).
• 1894 m. – Zigmas Gaidamavičius, Lietuvos poetas (m. 1912 m.).
• 1896 m. – Antanas Dambrauskas, SJ, Lietuvos kunigas, teologas (m. 1947 m.).
• 1898 m. – Stasys Pilka, aktorius (m. 1976 m.).
• 1906 m. – Jonas Januška, Lietuvos teisininkas, pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas (m. 1947 m.).
• 1909 m. – Stasys Jonas Jokubka, lietuvių žurnalistas (m. 1998 m.).
• 1911 m. – Kristupas Marija Tiškevičius Logoiskis, bajoras, Lelijos herbo grafas (m. 1977 m.).
• 1916 m. – Danutė Marija Nasvytytė, Lietuvos šokėja, choreografė, pedagogė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja. Išraiškos šokio pradininkė Lietuvoje (m. 1983 m.).
• 1919 m. – Juozas Chlivickas, Lietuvos žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius (m. 2004 m.).
• 1924 m. – Stasys Bistrickas, žurnalistas.
• 1927 m. – Stasys Motiejūnas, Lietuvos kino ir teatro režisierius, aktorius.
• 1928 m. – Algirdas Gumuliauskas, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras (m. 2020 m.).
• 1929 m. – Vytautas Jasulaitis, Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, technologijos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1930 m. – Vytautas Laurušas, kompozitorius, pedagogas, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas (1971–1983), Lietuvos muzikos akademijos rektorius (1983–1994), Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005).
• 1931 m. – Pranciškus Alfonsas Matuliauskas, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1935 m. – Eugenijus Ignatavičius, Lietuvos rašytojas, dramaturgas, vertėjas (m. 2020 m.).
• 1939 m. – Jokūbas Agintas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1940 m. – Stanislovas Bružas, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Rimantas Vaiginis, lietuvių muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 2023 m.).
• 1943 m.:
  • Alfredas Kazimieras Bieliauskas, ūkininkas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Algirdas Juozas Motuzas, Lietuvos agronomas dirvožemininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1944 m. – Dalis Antanas Baltrūnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1952 m. – Stasys Jackūnas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis veikėjas.
• 1954 m. – Angelė Malinovskienė, Lietuvos ir Varėnos rajono profsąjungų, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Egidijus Kontrimas, pedagogas, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Saulius Čaplinskas, Lietuvos gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius.
• 1963 m. – Ignas Misiūra-Tumanovas, Lietuvos dainininkas (bosas–baritonas) (m. 2021 m.).
• 1965 m. – Jaroslav Kaminski, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Arvydas Gaičiūnas, Lietuvos cirko artistas, iliuzionistas.
• 1976 m. – Žaneta Klebanskaja, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1982 m. – Mantas Grybauskas, futbolo žaidėjas.

• 1846 – Stanislava Medekšienė-Paškevičienė, prozininkė, publicistė;
• 1916 – Danutė Nasvytytė-Gabrijolavičienė, šokėja, pedagogė.
• 2001 Karina Krosilovaite

• 1551 m. – Barbora Radvilaitė, LDK didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (Zigmanto Augusto) žmona, Lenkijos karalienė (nuo 1550 m.) (g. 1520 m.).
• 1863 m. – Antanevičius, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas.
• 1901 m. – Jonas Smalakys, Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1835 m.).
• 1941 m. – Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, mokslininkė, profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje (g. 1885 m.).
• 1957 m. – Alfonsas Palionis, Lietuvos zoologas, entomologas (g. 1905 m.).
• 1976 m. – Povilas Baltrušaitis, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1915 m.).
• 1982 m. – Jonas Dobrovolskas, Lietuvos istorikas, istorijos mokslų kandidatas (g. 1935 m.).
• 2004 m. – Nijolė Iešmantaitė, Lietuvos gydytoja mikrobiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1922 m.).
• 2010 m. – Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Lietuvos rezistentas, istorikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras (g. 1936 m.).
• 2020 m. – Marija Macijauskienė, poetė, publicistė, literatūros darbuotoja (g. 1930 m.).

• 1713 – Rusijos sostinė perkelta iš Maskvos į Peterburgą;
• 1794 – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu nuteisti ir giljotinuoti 28 buvę Ferme générale mokesčių rinkėjai, taip pat ir Antoine Lavoisier;
• 1886 – JAV vaistininkas Jonas Pembertonas gydymo tikslais sukūrė „Coca-Cola“ gėrimą;
• 1902 – Martinikoje Mount Pelée ugnikalnio išsiveržimo metu buvo sugriautas Sent Pjero miestas, kuriame žuvo daugiau nei 30 000 žmonių. Katastrofą išgyveno tik keletas miesto gyventojų;
• 1945 – Europoje baigėsi Antrasis pasaulinis karas;
• 2005 – antrus metus iš eilės Tel Avivo „Maccabi“ tapo Eurolygos čempionais.

• 1668 m. – Alenas Renė Lesažas, Prancūzijos rašytojas, dramaturgas (m. 1747 m.).
• 1737 m. – Edvardas Gibonas, anglų istorikas ir veikalo „Romos imperijos smukimo ir žlugimo istorija“ autorius^[1] (m. 1794 m.).
• 1828 m. – Žanas Anri Diunanas, šveicarų verslininkas, filantropas ir krikščioniškosios krypties humanistas (m. 1910 m.).
• 1884 m. – Haris Trumenas, trisdešimt trečiasis JAV prezidentas 1945–1953 m (m. 1972 m.).
• 1899 m. – Friedrich August von Hayek, austrų kilmės britų ekonomistas. Kartu su Ludwig von Mises buvo svarbiausias austrų mokyklos atstovas ir laisvosios rinkos gynėjas (m. 1992 m.).
• 1902 m. – André Michel Lwoff, 1965 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1994 m.).
• 1914 m. – Romain Gary, prancūzų rašytojas, diplomatas (m. 1980 m.).
• 1931 m. – Tiboras Čelko, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto „Haladás“ krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje.
• 1937 m. – Tomas Pinčonas, amerikiečių rašytojas. Jo pirmasis romanas „V", literatūros kritikų buvo įvertintas labai gerai ir rašytojui buvo paskirta Viljamo Folknerio literatūrinio debiuto premija. 1973 m. apdovanotas Nacionaline knygos premija.
• 1947 m. – Howard Robert Horvitz, 2002 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1949 m. – Mohammed Bin Hammam, nuo 2002 m. rugpjūčio eina Azijos futbolo konfederacijos prezidento pareigas. Nuo 1996 m. yra FIFA narys.
• 1954 m. – Džonas Maiklas Talbotas, amerikiečių katalikų dainininkas, dainų autorius ir gitaristas. Šis dainininkas įkūrė vienuolišką bendruomenę The Brothers and Sisters of Charity (lietuviškai: Labdaros broliai ir seserys).^[3].
• 1955 m. – Raoul Trujillo, JAV indėnų (apačių/jutų) kilmės aktorius, šokėjas, Amerikos indėnų šokio teatro choreografas. Rengia šokių programas. Jo karjera trunka daugiau nei 25 metus. Raoul Trujillo bemaž geriausiai žinomas dėl savo vaidmens Melo Gibsono filme Apokalipto.
• 1960 m. – Bogdan Klich, lenkų gydytojas psichiatras, meno istorikas, politologas, politinis veikėjas, Lenkijos gynybos ministras nuo 2007 m.
• 1972 m. – Rubensas Barikelas, Formulės 1 lenktynininkas iš Brazilijos dabar atstovaujuantis Williams ekipai.
• 1975 m. – Enrique Miguel Iglesias Preysler, dainininkas/dainų autorius.
• 1977 m.:
  • Juan Ignacio Sánchez Brown, Argentinos krepšininkas.
  • Theodoros Papaloukas, Graikijos krepšininkas, Pirėjo „Olympiacos“ ir Graikijos rinktinės įžaidėjas.
• 1978 m.:
  • Ana Maria Lombo, yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kolumbijos dainininkė, dainų autorė, ir šokėja. Ji geriausiai žinoma kaip jau iširusios merginų pop grupės Eden's Crush narė.
  • Lúcio, brazilų futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Internazionale klubo gynėjas.
• 1981 m. – Andrea Barzagli, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Palermo klubo gynėjas.
• 1983 m. – Matt Willis, anglų muzikantas, solo atlikėjas, buvęs roko grupės Busted narys – bosistas ir gitaristas.

• 1978 – Speedy Claxton, amerikiečių krepšininkas.

• 1794 m. – Antuanas-Loranas de Lavuazjė, prancūzų mokslininkas, pasižymėjęs chemijos, biologijos ir ekonomikos srityse (g. 1743 m.).
• 1873 m. – John Stuart Mill, britų filosofas, politikos ekonomistas ir parlamento narys, įtakingas XIX a. liberalizmo bei utilitarizmo teoretikas ir propaguotojas (g. 1806 m.).
• 1903 m. – Polis Gogenas, prancūzų tapytojas, postimpresionistas (g. 1848 m.).
• 1932 m. – Aleksejus Charuzinas, rusų archeologas, antropologas ir etnografas (g. 1864 m.).

• 1982 – Gilles Villeneuve, kanadiečių Formulė 1 lenktynininkas (g. 1950).