Gegužės 2 yra 122-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 123-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 243 dienos.

• Lenkija – Respublikos vėliavos diena;
• Iranas – Mokytojų diena.

Atanazas – Eidmantas – Meilė – Sigizmundas

• 1919 – Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje paskelbė notą dėl abejotinų Lietuvos sienų su Vokietija ir Lenkija.
• 1919 – įkurta Kauno medicinos draugija;
• 1931 – įsteigta Lietuvos kinematografininkų mėgėjų sąjunga – pirmoji kino organizacija Lietuvoje;
• 1990 – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo”;
• 1995 – įsteigta Lietuvos meno kūrėjų asociacija.
• 2000 – Seimas nutarė iki 2005 m. sausio 1 d. sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką;
• 2002 – Graikijos parlamente įkurta draugystės su Lietuva grupė.

• 1863 m. – Simonas Varkala, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje (m. 1949 m.).
• 1873 m. – Jurgis Baltrušaitis, Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas (m. 1944 m.).
• 1889 m. – Antanas Busilas, Lietuvos pedagogas, rašytojas (m. 1951 m.).
• 1890 m. – Juozas Blažys, Lietuvos gydytojas psichiatras, neuropatologas (m. 1939 m.).
• 1899 m. – Juozas Žlabys Žengė, poetas, prozininkas^[1] (m. 1992 m.).
• 1909 m. – Rostislavas Baublys, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 1996 m.).
• 1917 m. – Aleksandras Paulionis, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (bosas).
• 1920 m. – Marija Sasnauskienė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 1988 m.).
• 1922 m. – Petras Simanavičius, lietuvių choro dirigentas, dainininkas, pedagogas (m. 2014 m.).
• 1926 m. – Algirdas Ločeris, Lietuvos akordeonininkas (m. 2007 m.).
• 1928 m. – Jonas Dauderys, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1929 m. – Feliksas Mieliauskas, Lietuvos pedagogas, alpinistas. Vienas sportinio alpinizmo iniciatorių Lietuvoje, alpinizmo instruktorius (m. 1959 m.).
• 1932 m. – Eugenijus Simonas Kisinas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1936 m. – Valentinas Antanavičius, Lietuvos dailininkas tapytojas (m. 2024 m.).
• 1937 m. – Jonas Jackevičius, lietuvių žurnalistas, poetas, dailininkas (m. 2023 m.).
• 1938 m. – Dalija Salomėja Gaidamonienė-Šiurkutė, Lietuvos gydytoja pulmonologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1939 m. – Vytautas Kargaudas, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Juozapas Algirdas Mažeika, Lietuvos miško ūkio inžinierius, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2021 m.).
• 1943 m. – Audronė Juzė Juodaitytė, Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narė.
• 1948 m. – Ona Lažinskienė, lietuvių audėja, tautodailininkė.
• 1949 m. – Kazys Milašius, Lietuvos sporto darbuotojas, treneris, dėstytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos slidinėjimo čempionas.
• 1953 m. – Raimondas Katinas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1955 m. – Jonas Rekašius, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Genė Zulonienė, teisininkė, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Stanislovas Liberis, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Vilija Bačionienė, Lietuvos ir Telšių rajono sporto, politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vytautas Kilčiauskas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Audrius Dubietis, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1965 m. – Linas Liandzbergis, Lietuvos dailininkas.
• 1967 m.:
  • Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės generolas.
  • Darius Pranckevičius, lietuvių diplomatas.
  • Egidijus Baranauskas, teisininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjas, teisėtyrininkas civilistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, buvęs VU TVM dėstytojas.
• 1969 m. – Artūras Leita, Lietuvos karininkas, Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vadas, brigados generolas.
• 1978 m. – Tomas Rimas, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia centro gynėjo pozicijoje.
• 1980 m. – Artūras Masiulis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Rumunijoje Tirgu Murešo „BC Mureš“ komandoje.
• 1984 m. – Saulius Mikoliūnas, Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės ir Kijevo „Arsenal“ klubo saugas.

• 1899 – Juozas Žlabys Žengė, poetas, prozininkas (m. 1992).

• 1780 m. – Juozapas Baka, Lietuvos poetas (g. 1707 m.).
• 1922 m. – Ana Misuna, baltarusių geologė, geomorfologė (g. 1868 m.).
• 1947 m. – Petras Cvirka, lietuvių rašytojas (g. 1909 m.).
• 1962 m. – Juozas Baldžius, Lietuvos etnologas, tautosakininkas (g. 1902 m.).
• 1978 m. – Vincas Deniušis, Lietuvos muzikos mokytojas, orkestro ir choro dirigentas (g. 1903 m.).
• 1982 m. – Nikodemas Kulys, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1897 m.).
• 1991 m. – Vytautas Gerulaitis, Lietuvos tenisininkas (g. 1915 m.).
• 2001 m. – Adolfas Kikilas, Lietuvos irklavimo treneris, Lietuvos karys savanoris (g. 1925 m.).
• 2023 m. – Kazimieras Kuzminskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1947 m.).^[2]

• 1803 – Prancūzija JAV už 15 mln. dolerių pardavė Luizianą;
• 1808 – Madride kilo sukilimas, kuris tapo Ispanijos kovos už nepriklausomybę nuo prancūzų pradžia;
• 1919 – likviduota Bavarijos tarybų respublika;
• 1951 – Vokietija tapo visateise Europos Tarybos nare;
• 1965 – pradėjo veikti pirmasis televizijos vaizdus perduodantis komunikacijų palydovas „Early Bird“.

• 1729 m. – Jekaterina II, Rusijos imperatorienė, ja tapo 1762 m. liepos 9 d. [pagal J.K.: birželio 28 d.] (m. 1796 m.).
• 1859 m. – Jerome K. Jerome, anglų rašytojas, humoristas, žinomiausias savo knyga Trise valtyje (neskaitant šuns) (m. 1927 m.).
• 1885 m. – Nikolajus Vasiljevičius Krilenko, bolševikų revoliucionierius, politikas, teisininkas (prokuroras), įtakojęs tarybinę justiciją iki pat XX a. 3 dešimtmečio vidurio (m. 1938 m.).
• 1900 m. – Vincas Griganavičius, TSRS valstybės saugumo veikėjas, saugumo kapitonas (1936 m.) (m. 1938 m.).
• 1921 m. – Satjadžitas Rėjus, vienas iškiliausių Indijos kinorežisierių; taip pat scenaristas, vaikų rašytojas, kompozitorius (m. 1992 m.).
• 1938 m. – Mošoešoe II, anksčiau žinomas kaip Constantine Bereng Seeiso buvo Lesoto karalius. Šalį jis valdė nuo 1966 m. iki pat savo mirties 1996 m (m. 1996 m.).
• 1940 m. – Manuelis Eskivelis, Belizo politikas, du kartus (1984–1989 ir 1993–1998 m.) buvęs šalies ministras pirmininkas (m. 2022 m.).
• 1942 m. – Žakas Rogas, belgų gydytojas, sporto veikėjas, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas (2001–2013 m.) (m. 2021 m.).
• 1954 m. – Elliot Goldenthal, amerikiečių kompozitorius, kurio kūriniai pasižymi išradingu įvairių muzikinių stilių, žanrų ir atlikimo technikų mišiniu.
• 1960 m. – Gjorge Ivanov, dabartinis Makedonijos prezidentas, surinkęs 343374 (35,06 %) Makedonijos gyventojų balsų prezidento rinkimų metu.
• 1962 m. – Thomas von Danwitz, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas europeistas, Europos Teisingumo Teismo teisėjas.
• 1965 m. – Dmitrijus Firtašas, ukrainiečių verslininkas.
• 1975 m.:
  • Ahmedas Hasanas, futbolininkas, Egipto rinktinės ir Al-Ahly klubo saugas.
  • David Beckham, anglų futbolininkas, vienas žinomiausių pasaulio sportininkų.
  • Janis Tomanas, Latvijos ledo ritulio puolėjas.
• 1976 m. – Amadas Gevara, Hondūro futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio saugo pozicijoje. Yra Hondūro klubo C.D. Motagua žaidėjas, nuo 1994 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje.
• 1978 m. – Intars Busulis, latvių muzikas, dainininkas ir trombonistas. Daugelio konkursų laureatas. Intars Busulis susituokęs, turi du vaikus.
• 1980 m. – Timas Borovskis, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Werder Bremen klubo saugas.
• 1981 m. – Tiažu Mendešas, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Juventus klubo saugas.
• 1983 m.:
  • Derekas Ovusu Boatengas, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Getafe CF klubo saugas.
  • Mejnoras Aleksis Figeroa Rochesas, Hondūro futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Yra Anglijos klubo Wigan Athletic žaidėjas, nuo 2003 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje.
• 1985 m. – Lily Rose Beatrice Allen, Anglijos dainų kūrėja, dainininkė ir pokalbių laidos vedėja. Jos vedamas šou „Lily Allen and Friends“ sulaukė populiarumo ir šiuo metu ruošiamos antro sezono serijos.
• 1987 m. – Nana Kitade, japonų dainininkė^[3].
• 1988 m. – Artur Noga, Lenkijos sprinteris ir olimpinės rinktinės narys. Europos atletikos iki 23 metų čempionato auksinio medalio savininkas. 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių 5 vietos laimėtojas.

• 1860 – Teodoras Herclas (Teodor Herzl), sionizmo kūrėjas ir pagrindinis ideologas;
• 1929 – Eduardas Baladūras (Édouard Balladur), prancūzų politikas;
• 1976 – Doug Miller, amerikiečių muzikantas (Crazy Town).

• 1519 m. – Leonardas da Vinčis, italų Renesanso architektas, tapytojas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas (g. 1452 m.).
• 1906 m. – Carlos Calvo, Argentinos diplomatas, istorikas, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas (g. 1824 m.).
• 1968 m. – Haris Mora, estų archeologas, istorijos mokslų daktaras (g. 1900 m.).
• 1979 m. – Giulio Natta, 1963 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1903 m.).
• 1980 m. – Josipas Broz-Titas, Jugoslavijos politinis ir karinis lyderis, maršalas (g. 1892 m.).
• 1986 m. – Georgijus Francevičius Gauzė, rusų mikrobiologas ir ekologas, vienas iš teorinės ir eksperimentinės ekologijos pradininkų (g. 1910 m.).
• 1997 m. – John Carew Eccles, 1963 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1903 m.).
• 1999 m. – Igoris Djakonovas, rusų orientalistas, kalbotyrininkas, vertėjas. istorikas, istorijos mokslų daktaras (g. 1915 m.).
• 2000 m. – Janis Klydzėjas, latvių rašytojas. Žymiausias Latgalos rašytojas (g. 1914 m.).

• 1957 – Joseph Raymond McCarthy, amerikiečių politikas (g. 1908).