Ana Misuna (rus. Анна Болеславовна Миссуна, 1868 m. lapkričio 12 d. Vietrynas, kitais duomenimis – Bykovčizna, Lipecko valsčius, Vitebsko gubernija – 1922 m. gegužės 2 d. Maskva, palaidota Novodevičės kapinėse) – baltarusių geologė, geomorfologė.
Biografija
Gimė nusigyvenusio lenkų – lietuvių bajoro šeimoje. 1887 m. baigė Rygos lenkų gimnaziją ir liko joje dėstyti lenkų kalbą bei aritmetiką. 1890–1893 m. gimtinėje lavinosi savarankiškai, surinko augalų ir vabzdžių kolekciją, kurią perdavė Varšuvos gamtininkų draugijai. 1895 m. Maskvoje baigė „Kolektyvines pamokas“, taip laikinai vadinosi Maskvos aukštieji moterų kursai, kur susidomėjo geologija.[1]
Nuo 1906 m. dirbo Maskvos aukštųjų moterų kursų geologijos katedroje, nuo 1919 m. Maskvos universiteto docentė.
Mokslinė veikla
Savo sukurtais metodais tyrė ledyninių nuogulų stratigrafiją, skyrė keletą apledėjimų ir stambias ledyninio reljefo formas – galines morenas, drumlinus ir morenines lygumas, paplitusias Vilniaus, Gardino ir Minsko gubernijose. Išskyrė keletą galinių morenų lankų Lietuvos rytinėje dalyje ir Baltarusijos vakarinėje dalyje, sudarė geomorfologinius žemėlapius, vykdė naudingųjų iškasenų geologines paieškas. Leidinyje „Rusijos imperijos geologinė sandara“, (1899 m., 1903 m.) paskelbė Lietuvos ir Baltarusijos ledyninių nuogulų tyrimo rezultatus.[2]
Bibliografija
- Galinė morena ir Gardino gubernijos šiaurės rytų dalies paviršiaus sandara, monografija, rusų kalba, 1911 m.
- Minsko gubernijos Naugarduko apskrities geologinės sandaros trumpa apybraiža, monografija, rusų kalba, 1915 m.
Literatūra
- Мирчинк М. Е., Анна Болеславовна Миссуна (1869–1922), М., 1940
Šaltiniai
