Florencio Campomanes
Florensijus Kampomanesas Pasaulio jaunimo šachmatų čempionate, Gaziantepas 2008 m.
Pilnas vardas	Florencio Campomanes
Šalis	Filipinai
Gimė	1927 m. vasario 22 d. Manila, Filipinai
Mirė	2010 m. gegužės 3 d. (83 metai) Bagijas, Filipinai
Titulas	FIDE prezidentas (1982–1995)

Florensijus Kampomanesas (Florencio Campomanes; 1927 m. vasario 22 d. Maniloje – 2010 m. gegužės 3 d. Bagijuje) buvo Filipinų šachmatininkas, pasaulio šachmatų federacijos (FIDE) prezidento pavaduotojas Azijai (1974–1982 m.) ir FIDE prezidentas (1982–1995 m.), šachmatų organizatorius. Be to, jis buvo FIDE Azijos zonos prezidentas (1960–1964 m.) ir tarptautinis šachmatų arbitras (nuo 1957 m.). Kaip žaidėjas jis atstovavo Filipinams 5-iose šachmatų olimpiadose (1956–1966 m.).^[1]

Politinių mokslų bakalauro diplomą įgijo 1948 m. baigęs studijas Filipinų universitete, magistro 1951 m. – Brauno univesitete (Rod Ailandas). Toliau, tęsė doktorantūros studijas (1951–1954 m.) Džordžtauno universitete (Vašingtonas). 1954–56 m. dirbo politinių mokslų dėstytoju Filipinų universitete.

F. Kamponesas buvo 1-asis Filipinų šachmatų meistras. Studijų JAV metais dažnai lankydavosi Manhatano šachmatų klube. Grįžęs į Filipinus buvo vienas iš Filipinų šachmatų federacijos, 1956 m. įstojusios į FIDE, įkūrėjų. 1956 m. ir 1960 m. laimėjo Filipinų šachmatų čempionatus. Jis žaidė už Filipinų rinktinę 5-iose šachmatų olimpiadose: Maskvoje (1956 m.), Leipcige (1960 m.), Varnoje (1962 m.), Havanoje (1962 m.). Olimpiadose iš viso sužaidė 80 partijų ir surinko 33 taškus (+19 =28 -33). Geriausiai pasirodė 1958 m. šachmatų olimpiadoje, kai žaisdamas prie 2-os lentos surinko 10 taškų iš 19 galimų (+8 =4 -7).^[2]

Nuo 1957 m. F. Kampomanesas atsidėjo vien šachmatams ir pradėjo aktyviai veikti jų labui. Jo veiklų sąrašas ilgas.

F. Kampomanesas pirmasis Filipinuose pradėjo vesti šachmatų skiltis laikraščiuose: „Manila Times“ ir „Manila Chronicle“ (1954–1961 m.).

Kasdienės televizijos laidos „Šachmatai šiandien“ PTV 4, Manila (1973–1982 m.) kūrėjas.

Jis pastovus Filipinų delegatas FIDE (1960–1982 m.).

FIDE Azijos zonos prezidentas (1960–1964 m.),

FIDE prezidento pavaduotojas Azijai (1974–1982 m.).^[3]

F. Kampomanesas daug prisidėjo prie šachmatų populiarinimo Filipinuose, organizuodamas tarptautines šachmatų varžybas:

1957/1958 m. pirmąjį Azijos zoninį turnyrą Bagijuje;

pirmąjį Azijos jaunimo šachmatų čempionatą (1977 m., Bagijas).^[4]

1978 m. padėjo organizuoti pasaulio šachmatų čempionato mačą tarp A. Karpovo ir V. Korčnojaus Bagijuje, taip pat, tarpzoninius turnyrus (1976, 1990 m.), pasaulio jaunimo čempionatus (1974 m., Manila) ir (1987 m., Bagijas).

Padėjo 1992 m. organizuoti šachmatų olimpiadą Maniloje^[5] Jo dėka Filipinai išgarsėjo pasaulyje kaip šalis, puikiai organizuojanti šachmatų varžybas.

Sprendžiant finansinius ir saugumo klausimus padėjo pažintys su Filipinų prezidentais – jis buvo pažįstamas tiek su Filipinų prezidentu Karlosu Garcia, ^[6] tiek su Filipinų prezidentu Ferdinandu Markosu – su pastaruoju susipažino dar studijų JAV laikais, kai šis buvo tik senatorius.^[7]

F. Kamponesas FIDE prezidentu tapo 1982 m. per rinkimus nugalėjęs tuometinį prezidentą Fridriką Olafsoną. Problemų buvo pilna. Jau pirmaisiais metais jis turėjo rimtą konfliktą su Sovietų šachmatų federaciją, nubaudęs G. Kasparovą ir V. Smyslovą, kuriems sovietai neleido vykti į Pasadeną, žaisti Kandidatų finalinį mačą. Prisiminimai sovietuose apie 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių boikotą tebebuvo dar gyvi. F. Kompomaneso artimiausi draugai patarė atsitraukti, nes sovietų įtaka FIDE buvo didelė. Galų gale konfliktas išsisprendė: Sovietai deryboms į FIDE būstinę Liucernoje atsiuntė sporto ministro pavaduotoją Viačeslavą Gavriliną. Šis pasiūlė, kad jei FIDE perkels mačo vietą, tai sovietai kompensuos FIDE išlaidas mačui. Taip šis mačas atkeliavo į Vilnių.

Ne visi buvo patenkinti jo prezidentavimu: jam buvo priekaištaujama, kad jis 1984 m. sustabdė, kai to nepageidavo abu mačo dalyviai, užsitęsusį (48 partijos) A. Karpovo ir G. Kasparovo mačą ir, panaikinęs jo rezultatą, paskyrė, su kitomis taisyklėmis, naują mačą. Po 5-ių mėnesių nepertraukiamos kovos A. Karpovas atrodė išsekęs. Tai sukėlė įvairių kalbų. Kokia buvo jo motyvacijos priežastis: A. Karpovo sveikata ir nešališkumas, ar sovietų pageidavimas padėti A. Karpovui, niekada taip ir nebuvo išaiškinta.^[3] Per interviu 2005 m. F. Kampomanesas sakė, kad nebuvo spaudimo iš Sovietų pusės ir pridėjo:

„Galutinį sprendimą padariau jau ant pakylos… Aš daug sprendimų padarydavau spontaniškai… turėjau įprotį daryti sprendimus neatidėliojant: stovėdamas prieš auditoriją, susitikęs žmones, ar proteguotojus.“^[7]

1985 m. per FIDE kongresą Grace buvo laukiama „audros“. Bet jos nebuvo – F. Kampomanesas kongreso išvakarėse, kaip jam buvo įprasta, per vakarienę surengtose derybose, palenkė oponentus savo pusėn.

Kita karšta problema – Izraelio dalyvavimas 1986 m. Dubajaus šachmatų olimpiadoje. FIDE Generalinės asamblėjos išvakarėse, privačiai susitikęs su Izraelio atstovu I. Hadasi sugebėjo jį įtikinti, kad nusileistų. Sekančią dieną Generalinės asamblėjos delegatai nustebę žiūrėjo, kaip I. Hadasi linki geros kloties Dubajaus olimpiadai.

1986 m. priešrinkiminėj kovoj į FIDE prezidento postą jam teko įveikti netikėtą pasipriešinimą, kai britų ambasadoriai visame pasaulyje susitikinėjo su šachmatų federacijų prezidentais ir kvietė balsuoti už Lucenos–Kyno tandemą. Vėliau Linkolnas Lucena, supratęs, kad neturi šansų, iš rinkiminės kovos pasitraukė. F. Kampomanesas buvo užsitikrinęs daugumos delegacijų palaikymą – jis buvo juos aplankęs jų šalyse. Jis pažino žmonių psichologiją. „Kai tu apsilankai jų namuose ir valgai jų žmonų paruoštą vakarienę, jie to neužmirš“, – aiškindavo savo diplomatijos paslaptis Florensijus. Dubajuje jis laimėjo FIDE prezidento rinkimus ir pradėjo 2-ąją kadenciją.

1990 m. F. Kampomanesas buvo pasirengęs nebekandidatuoti į FIDE prezidentus, jo žmona su trimečiu sūnumi paliko Liucerną ir grįžo į Manilą, bet F. Kampomaneso rėmėjai jį perkalbėjo. Šios rinkiminės kompanijos metu Ugandoje buvo patekęs į automobilio katastrofą, kur susilaužė kaklo slankstelį ir dėl to turėjo dėvėti kaklo įtvarą. Grįžus į Šveicariją medikai siūlė gultis į ligoninę, bet jis atsisakė ir liepė vežti lovą į FIDE būstinę Liucernoje. Iš ten jis ir vykdė savo rinkiminę kompaniją ir nesunkiai laimėjo FIDE prezidento rinkimus.

1993 m. įvyko šachmatų pasaulio skilimas į dvi dalis. Prasidėjus skilimui jis buvo labai ryžtingas – organizavusius atskirai nuo FIDE pasaulio čempionato mačą G. Kasparovą ir Naidželą Šortą pašalino iš FIDE ir įvykusio mačo rezultatų nepripažino. Jis surengė FIDE pasaulio čempionato mačą dėl pasaulio čempiono vardo tarp kandidatų mačuose žemesnes vietas užėmusių A. Karpovo ir J. Timano. Tai lėmė 13-ka metų trukusią aršią konfrontaciją tarp atskirų šachmatininkų stovyklų atstovų^[3] , kurios pasekmės buvo vienu metu du pasaulio šachmatų čempionatai ir du pasaulio čempionai.

Per rinkimus 1994 m. F. Kampomanesas savo kandidatūros sekančiai kadencijai vėl nesiruošė kelti. Bet netikėtai jį viešbutyje aplankęs G. Kasparovas įkalbinėjo vėl kandidatuoti. Galų gale jis sutiko ir vykstant FIDE Kongresui vėl laimėjo rinkimus.

R. Kampomanesas vėl kibo į darbą: jam teko įtikinėti Ravi Sanghi (Sanghi Industrija) sponsoruoti ketvirtfinalio ir pusfinalio Kandidatų mačus, vykusius Indijos nuošalioje Sanghi Nagaro pilyje. Ir pavyko – prizai dalyviams per visą varžybų istoriją buvo patys aukščiausi.

Bet jo politiniai priešininkai nesnaudė. Maniloje – jam buvo iškelta byla dėl galimo lėšų švaistymo per 1992 m. Maniloje vykusią šachmatų olimpiadą. Nors rugsėjo mėn. Filipinų specialiojo prokuroro Cicero Jurado buvo rekomenduota šią bylą nutraukti ir kontrolieriaus pavaduotojo R. Tamayo – tai buvo patvirtinta, tačiau jo oponentai lapkričio mėn. vykusiame Paryžiaus FIDE kongrese, iškeltąja byla naudojosi, siekdami F. Kampomanesą pašalinti iš FIDE prezidento posto.

F. Kampomanesas nelabai kreipė dėmesį į šią bylą ir net nežinojo, kad ji jau nutraukta.

1994 m. per Maskvos šachmatų olimpiadą jį sudomino Kirsanas Iliumžinovas, pasiūlęs surengti šachmatų olimpiadą Elistoje (Kalmukija). Prieš FIDE kongresą jis pasikvietė Kirsaną Iliumžinovą, kad šis patvirtintų ketinimus surengti šachmatų olimpiadą Elistoje. Po šio pokalbio jis nusprendė pasiūlyti Kirsaną Iliumžinovą į FIDE prezidento postą.

Taip F. Kompanesas paliko FIDE prezidento postą, tiesa su šachmatų rūpesčiais neišsiskyrė – jam buvo suteiktas FIDE garbės prezidento vardas. Na, o dėl bylos, tai Filipinų Aukščiausiasis teismas 2006 m. gruodžio mėn. sprendimu buvusioje byloje F. Kompanesui vienbalsiai panaikino visus kaltinimus.

Jo idėja, kad kiekviena šalis turėtų turėti didmeistrį (ar bent titulą turintį žaidėją) irgi buvo pasiekta, tiesa, tai pavyko, sumažinus reikalavimus titulo siekiantiems žaidėjams.

Savo prezidentavimo tikslą, didinant FIDE narių skaičių nuo 100 iki 150 nacionalinių federacijų – skleisti šachmatus visame pasaulyje, jis pasiekė – ir tai jo palikimas FIDE. Užmezgęs ryšius su daugeliu Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių šachmatų federacijomis jis pavertė FIDE tikra tarptautine sporto organizacija.^[6]

F. Kampomanesas nebuvo turtingas žmogus, bet jo diplomatinis talentas padėdavo pritraukti į FIDE biudžetą sponsorių milijonus. Per 13 metų 6-iems pasaulio čempionatams buvo panaudota 13 milijonų S.Fr., tame tarpe vien 1990 m. pasaulio čempionatui Niujorke ir Lione išleista 4,1 milijonų S.Fr.

Filipinų Sporto žurnalistų draugija už viso gyvenimo pasiekimus apdovanojo jį aukščiausiu garbės ženklu.

Tačiau buvo ir nesėkmių. 1993 m. įvyko šachmatų pasaulio skilimas į dvi dalis.^[3] Pasekmės - vienu metu du pasaulio šachmatų čempionatai ir du pasaulio čempionai. Kiek, kas dėl ko kaltas išgrynins istorija.

Florensijus Kampomanesas labai mylėjo šachmatus. Netekęs prezidento posto nuo šachmatų gyvenimo nepasitraukė.

1996 m., kai jam buvo suteiktas FIDE Garbės prezidento vardas, jis dažnai lankydavosi svarbiose tarptautinėse šachmatų varžybose: zoniniuose turnyruose, žemynų čempionatuose, šachmatų olimpiadose, ar pasaulio šachmatų čempionatuose, dalyvaudavo FIDE kongresuose. Neapsėjo be nelaimių: 2007 m. kovo mėn. po FIDE kongreso Antalijoje, vykdamas į aerouostą, pateko į avariją, kur buvo sunkiai sužalotas.^[8]

F. Kampomanesas buvo du kartus vedęs ir turėjo keletą vaikų, tarp jų sūnų – Enzo.^[7] 2010 m. gegužės 3 d. mirė nuo vėžio Bagijuje.

• Florensijus Kampomanesas (anglų. k)
• Kampomaneso šachmatų partijos (anglų. k)