Biudžetas (iš pranc. bougette 'krepšelis') – lėšų ar kitų materialinių išteklių visuma, skirta disponavimui; planas, pagal kurį bus skirstomos (organizacijos, kitokio veiklos subjekto, pvz., namų ūkio) lėšos atitinkamoms (subjektų) išlaidoms. Dažniausiai numatomi biudžeto ištekliai – piniginės lėšos (pinigai).
Valstybės biudžeto ir visų administracinių vienetų biudžetų visuma sudaro nacionalinį biudžetą.
Rūšys
Biudžetas gali būti namų; organizacijų (įmonių, institucijų, įstaigų); valstybių, savivaldybių ir kt.
Planavimas
Biudžetai dažniausiai prognozuojami. Pvz., Lietuvos valstybės biudžetas planuojamas atsižvelgus į praeitais laikotarpiais gautas įplaukas ir ūkio tendencijas. Jo išlaidos augant ūkiui visada planuojamos didesnės negu įplaukos, o skirtumas padengiamas įvykdžius pinigų emisiją. Jei biudžeto išlaidos didesnės negu įplaukos biudžetas vadinamas deficitiniu, jei įplaukos būna didesnės negu išlaidos biudžetas vadinamas proficitiniu, jei pajamos lygios išlaidoms sakoma, kad biudžetas subalansuotas.[1]
Kiti biudžetai, tokie kaip savivaldybių, įstaigų ar įmonių negali būti deficitiniais. Savivaldybėms leidžiama skolintis, įstaigos gali turėti tik įsiskolinimus tiekėjams, įmonės gali skolintis tik jei tai leidžia jų įstatai.
Valstybės, savivaldybių, valstybinių įstaigų biudžetų išlaidos planuojamos pagal tai, kokios bus daromos išlaidos – už ką sumokami pinigai (kasinės išlaidos) – algos, transporto išlaikymas, komandiruotės ir kt. Sunaudoti resursai vadinami faktinėmis išlaidomis – tai per nustatytą laikotarpį gautos paslaugos, apskaičiuoti atlyginimai, bet už juos nebūtinai sumokėta.
Savivaldybės ir valstybinės įstaigos pilnai neišleidusios lėšų visas jas kalendorinių metų gale turi grąžinti atgal į valstybės biudžetą.
Lietuvos valstybės biudžetas
Lietuvos valstybės biudžetas – planas, pagal kurį bus skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir kitų viešojo administravimo subjektų išlaidoms.
Nuorodos
