Fizikos ir matematikos institutas (sutr. FMI) – buvęs Lietuvos mokslų akademijos mokslo institutas, įkurtas 1956 m. ir 1977 m. reorganizuotas į Fizikos institutą ir Matematikos ir kibernetikos institutą. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys buvo tikimybinė skaičių teorija, teorinė ir eksperimentinė fizika, astronomija^[1].

1956 m. spalio 1 d. buvo reorganizuotas Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir technikos institutas (kartu su LMA įkurtas 1941 m. kaip Technikos institutas, reorganizuotas 1952 m.) ir padalintas į tris naujus, iš kurių vienas buvo Fizikos ir matematikos institutas^[1]. Šio instituto steigimo iniciatoriai buvo Adolfas Jucys (paskirtas jo direktoriumi), Povilas Brazdžiūnas^[1][2], o pradžioje sudarė trys padaliniai: Matematikos sektorius (vadovas Jonas Kubilius), Teorinės fizikos sektorius (vadovas Adolfas Jucys), Puslaidininkių laboratorija (vadovas Povilas Brazdžiūnas)^[3].

1961 m. pradėtas leisti mokslo žurnalas „Lietuvos matematikos rinkinys“^[4].

1962 m. Adolfo Jucio pastangomis įkurtas skaičiavimo centras^[5]. (pradėtas statyti dar 1961 m.), tų pačių metų liepos 14 d. paleista pirmoji Lietuvoje elektroninė skaičiavimo mašina BESM-2M ir veikė iki 1971 m. pavasario^[3]. Jos vietoje 1972 m. buvo sumontuota modernesnė BESM-6^[6][7]. Tačiau dar 1968 m. buvo paleista BESM-4^[6]. 1976 m. pradėjo veikti antroji BESM-6, o 1992 m. abi BESM-6 buvo išjungtos^[6].

1967 m., išsiplėtus puslaidininkių fizikos tyrimams, nuo instituto atsiskyrė Puslaidininkių fizikos institutas, o FMI vadovauti ėmė Vytautas Statulevičius.

1977 m. sausio 1 d. institutas buvo padalintas į du naujus: Fizikos institutą ir Matematikos ir kibernetikos institutą. Pastarasis 1990 m. pervadinta į Matematikos ir informatikos institutą.

• Teorinės fizikos sektorius (nuo 1956 m.);
• Puslaidininkių laboratorija (nuo 1956 m.);
• Matematikos sektorius (nuo 1956 m., nuo 1965 m. pervadintas į Tikimybių teorijos sektorių^[3]);
• Skaičiavimo centras (nuo 1962 m.);
• Matematinės logikos ir programavimo sektorius (nuo 1962 m.);
• Techninės kibernetikos skyrius (nuo 1964 m.);
• Matematinės logikos ir programavimo sektorius (nuo 1964 m., nuo 1967 m. pervadintas į Matematinės logikos ir algoritmų teorijos sektorių);
• Skaičiavimo matematikos sektorius (nuo 1964 m.);
• Atpažinimo procesų skyrius (nuo 1965 m.);
• Skaičiavimo metodų sektorius (nuo 1967 m.);
• Programavimo ir uždavinių sprendimo sektorius (nuo 1967 m.);
• Operacijų tyrimo sektorius (nuo 1967 m.);
• Matematinės aprūpinimo sektorius (nuo 1969 m.);
• Optimalių sprendimų teorijos ektorius (nuo 1969 m.);
• Matematinės statistikos skyrius (nuo 1970 m.);
• Informacijos ir patentų sektorius (nuo 1976 m.);

• 1956–1963 m. – Adolfas Jucys,
• 1963–1967 m. – Juras Požela,
• 1967–1995 m. – Vytautas Statulevičius (1977–1990 m. – Matematikos ir kibernetikos inst., 1990–1995 m. – Matematikos ir informatikos inst.).

1. ↑ ^{1,0 1,1 1,2} Matematikos ir informatikos instituto keturiasdešimties metų istorija. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
2. ↑ Kęstutis Makariūnas. „Dabartinių institutų pirmtako sukaktis“. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
3. ↑ ^{3,0 3,1 3,2} Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956–1966). Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
4. ↑ Lithuanian Mathematical Journal svetainė^{[neveikianti nuoroda]}
5. ↑ Fizikos ir matematikos institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
6. ↑ ^{6,0 6,1 6,2} Fizikos ir matematikos institutas tarp pirmosios ir antrosios reorganizacijos (1967–1976 m.). Nuoroda tikrinta 2008-11-30
7. ↑ Kostas Žukauskas. „Kompiuterizacijos aušra Lietuvos mokslų akademijoje“. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.

• Kęstutis Makariūnas „Dabartinių institutų pirmtako sukaktis“
• S. Rutkauskas „Matematikos ir informatikos instituto keturiasdešimties metų istorija“
• Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956–1966 m.)
• Fizikos ir matematikos institutas tarp pirmosios ir antrosios reorganizacijos (1967–1976 m.)