PROFILPELAJAR.COM

Eksperimentinė fizika – klasė metodikų susijusių su fizikinių reiškinių stebėjimais, norint surinkti duomenų apie visatą. Tai gali būti paprasti eksperimentai, pvz., Kavendišo eksperimentas arba daug sudėtingesni – LHC.

Apžvalga

Eksperimentinė fizika yra dažnai supriešinama su teorine fizika, kuri yra labiau susijusi su spėjimais ir aiškinimais, o ne su žinių įsisavinimu.

Nors eksperimentinė ir teorinė fizikos yra susijusios su skirtingais gamtos aspektais, jos abi kartu dalijasi tą patį tikslą – reiškinio supratimą ir turi simbiozinį santykį.

Istorija

Eksperimentinė fizika, kaip atskira sritis, buvo išvystyta ankstyvojoje moderniojoje Europoje, mokslo revoliucijos metu, tai tokių fizikų nuopelnas – Galilėjus, Kristianas Heigensas, Johanesas Kepleris, Blezas Paskalis ir seras Izaokas Niutonas. XVII a. pradžioje Galilėjus atliko nemažai eksperimentų, kad galėtų patvirtinti fizikines teorijas, kurios yra pagrindinės mokslo metode. Jis suformulavo ir sėkmingai patikrino keletą rezultatų dinamikoje, inercijos dėsnyje, kuris vėliau tapo pirmuoju Niutono dėsniu.

Eksperimentinė fizika Lietuvoje

Lietuvoje 1752 m. Vilniaus universitete pradėjo veikti pirmasis fizikos kabinetas, o žymesnieji Lietuvos bajorai Mykolas Oginskis, Mikalojus Radvila ir Antanas Tyzenhauzas įsirengė fizikos kabinetus ir savo dvaruose.^[1] Vėliau prie eksperimentinės fizikos plėtros Lietuvoje daug prisidėjo mokslininkai Povilas Brazdžiūnas (1897–1986), Kazimieras Baršauskas (1904–1964) ir kt.^[2]

Dabartiniai eksperimentai

Reliatyvistinis sunkiųjų jonų greitintuvas, kuris sudaužia sunkiuosius jonus, tokius kaip aukso jonai ir protonus. Jis yra Brukhaveno nacionalinėje laboratorijoje, on Longailende, JAV.
HERA, kuri sudaužia elektronus arba pozitronus su fotonais. Yra dalis DESY, Hamburgas, Vokietija.
LHC arba Didysis hadronų greitintuvas, kuris buvo užbaigtas statyti 2008 m. Savo veiksmus jis pradėjo tais pačiais metais, tačiau buvo išjungtas remontui iki 2009 m. vasaros.
Džeimso Vebo kosminis teleskopas (angl. the James Webb Space Telescope – Džeimso Vebo kosminis teleskopas), kurį planuojama pakelti 2013 m. Jis bus Hubble teleskopo pasekėjas, stebės dangų infraraudonoje elektromagnetinių bangų diapazone. JWST tikslai yra suprasti pradinius visatos etapus, galaktikų formavimąsi, taip pat planetų ir gyvybės atsiradimą.

Garsiausi eksperimentai

Eksperimentų metodikos

Garsiausi fizikai eksperimentatoriai

Abū Rayhān al-Bīrūnī (973–1043)
Al-Khazini (fl. 1115–1130)
Albertas Abrahamas Maikelsonas (1852–1931)
Alhacen (965–1039)
Antuanas Anri Bekerelis (1852–1908)
Carl David Anderson (1905–1991)
Chandrasekhara Venkata Raman (1888–1970)
Charles Drummond Ellis (1895–1980)
Klintonas Džozefas Deivisonas (1881–1958)
Džozefas Džonas Tomsonas (1856–1940)
Enrikas Fermis (1901–1954)
Ernest Orlando Lawrence (1901–1958)
Ernestas Rezerfordas (1871–1937)
Ernstas Machas (1838–1916)
Galilėjus (1564–1642)
Gerd Binnig (1947–Present)
Izaokas Niutonas (1643–1727)
Jagadish Chandra Bose (1858–1937)
James Chadwick (1891–1974)
John Bardeen (1908–1991)
John Cockcroft (1897–1967)
John William Strutt (3rd Baron Rayleigh) (1842–1919)
Karl Ferdinand Braun (1850–1918)
Maiklas Faradėjus (1791–1867)
Marija Kiuri (1867–1934)
Max von Laue (1879–1960)
Nicolaas Bloembergen (1920–Present)
Nikola Tesla (1856–1943)
Ovenas Čemberlenas (1920–2006)
Patrick Blackett (Baron Blackett) (1897–1974)
Pavelas Čerenkovas (1904–1990)
Robert Andrews Millikan (1868–1953)
Stivenas Ču (1948–Present)
Ukichiro Nakaya (1900–1962)
Walter Houser Brattain (1902–1987)
Wilhelm Conrad Röntgen (1845–1923)
William Bradford Shockley (1910–1989)
William Henry Bragg (1862–1942)
William Lawrence Bragg (1890–1971)

Šaltiniai

↑ Saulius Juršėnas. „Istorinis įvadas“. Suarchyvuotas originalas 2013-12-24. Nuoroda tikrinta 2013-12-24.
↑ „Kaip fizikai tiria gamtą“. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-17. Nuoroda tikrinta 2013-12-17.