Povilas Brazdžiūnas (1897 m. rugsėjo 18 d. Žižmariškyje, Stumbriškio valsčiuje – 1986 m. vasario 28 d. Vilniuje[1]) – fizikas, akademikas, profesorius, vienas fizikos mokslo organizatorių ir daugelio šio mokslo sričių pradininkas Lietuvoje.
Biografija
Povilas Brazdžiūnas gimė valstiečių šeimoje Žižmariškio kaime (Kupiškio raj.), septynių brolių ir seserų šeimoje. Mokėsi Vabalninko mokykloje, vėliau – Panevėžio gimnazijoje, kurią baigė 1915 m. 1925 m. baigė Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą.
Mirė 1986 m. vasario 28 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Akademinė veikla
Baigęs gimnaziją nuo 1916 m. trumpai mokytojavo Biržų „Saulės“ draugijos gimnazijoje. Vėliau, baigęs universitetą, 1926–1928 m. dirbo Ciuricho universitete (Šveicarija), 1928–1940 m. – Lietuvos universitete Matematikos-gamtos fakultete.
1934 m. balandžio 24 d. P. Brazdžiūnui suteiktas docento vardas. 1945 m. kovo 17 d. gavo matematikos ir fizikos profesoriaus vardą ir pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedrai, o vėliau – Bendrosios fizikos katedrai. 1960 m. tapo Fizikos fakulteto naujai įkurtos Radiofizikos katedros vedėju.
1963 m. prie Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto įkurta Lietuvos fizikų draugija, kurios pirmininku nuo pat įkūrimo (išskyrus 1966–1968 m.) iki savo mirties buvo Povilas Brazdžiūnas.
Žymūs pasiekimai
1929 m. P. Brazdžiūnas dalyvavo ekspedicijoje, kuri darė Baltijos jūros prie Lietuvos krantų magnetinius matavimus. Tyrinėjo medžiagų elektrinio laidumo kitimą stipriuose elektriniuose laukuose efektus, organizavo puslaidininkių tyrimus, aktyviai kūrė lietuvišką fizikos terminiją.
1930 m. pradėjo kurti Lietuvos magnetinį žemėlapį.[2]
Atminimas
Iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Povilas Brazdžiūnas[3]:
Šaltiniai
Nuorodos