Feliksas Tiškevičius-Lonckis (lenk. Feliks Tyszkiewicz-Łącki , 1905 m. gegužės 18 d. Palangoje – 1970 m. rugpjūčio 27 d. Compton House, Velsas) – Lietuvos-Lenkijos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų-Kretingos šakos.[1] Tėvas Feliksas Tiškevičius. Motina Antanina Sofija Loncka. Broliai Jonušas Marija Tiškevičius-Lonckis, Stanislovas Marija Tiškevičius ir Alfredas Marija Tiškevičius .
Užaugo Palangoje. Įvaikintas dėdės, motinos brolio Stanislovo Antano Lonckio, persikėlė į Lenkija. 1939 m. buvo Lenkijos kariuomenės 17-ojo ulonų pulko, o nuo 1942 m. – Lenkijos ginkluotųjų pajėgų 12-ojo ulonų pulko atsargos jaunesnysis leitenantas. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Vakarus, gyveno Velse.
Šeima
Vedė du kartus. Pirmoji žmona (1930–1948) buvo Jadvyga Ževuska (Jadwiga hr. Rzewuska, 1904 m. birželio 8 d. Odesoje, Ukraina – 1992 m. balandžio 10 d. Paryžiuje. Antroji žmona 1949 m. buvo Elisabeth Margaret Bristow-Loynes (1914 m. sausio 27 d. Wyverstone, Suffolk – 1991 m. kovo 26 d. Wimbrne, Dorset).
Vaikai:
- Janina Marija Antanina Tiškevič-Loncka-Šedo (Janina Maria Antonina Tyszkiewicz-Łącka-Chedeau, g. 1931 m. rugsėjo 9 d. Varšuvoje)
- Steponas Antanas Tiškevičius (Stephan Anthony Tyszkiewicz, g. 1949 m. liepos 2 d. Margate, Kent, Didžioji Britanija). 1993 m. vedė Oną Ruškovską (Anna Ruszkowska).
Dvarai
Iš dėdės Stanislovo Antano Lonckio (Stanisław Antoni Łącki, 1866–1937 m.), paveldėjo Lenkijos Silezijoje Lvuveko majoratą.
Šaltiniai
- Julius Kanarskas. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatoriai grafai Tiškevičiai. – Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvų tyrimai / sudarė Danutė Mukienė. – [Vilnius]: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras: Lietuvos dailės muziejus (Vilnius: Petro ofsetas) 2007, p. 115–127.
- Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai (genealoginis medis). – Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. Kretinga (Klaipėda: Druka), 2010.
Nuorodos
| LDK didikų giminės pagal kilmę |
|---|
| | Lietuvių | | | | Rusėnų | | | | Vokiečių | | | | Totorių | | | | Lenkų | | | | Italų | | | | Portugalų | |
|
