FIDE generalinė asamblėja – tai tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) aukščiausias valdymo organas. Karta per ketverius metus renka prezidentą ir kitus FIDE renkamus pareigūnus, kontroliuoja jų, taip pat Vykdomojo komiteto, Prezidento tarybos ir komisijų veiklą, tvirtina FIDE biudžetą ir kontroliuoja jo vykdymą, tvirtina FIDE statuto, taisyklių, nuostatų pakeitimus.^[1]

FIDE suvažiavimas rengiamas organizuojamas kiekvienais metais rudenį. Lyginiais metais rengiamas tuo pačiu laiku ir tame pačiame mieste, kur vyksta šachmatų olimpiada. 1974 m. FIDE generalinė asamblėja buvo nutarusi rengti sesijas, kas dvejus metus, bet nuo 1978 m. vėl buvo nutarta rengti sesijas kasmet.

FIDE suvažiavimo administratorius yra ir šachmatų olimpiados administratorius. Išimtys gali būti tik sutikus Generalinei Asamblėjai.

Administatorių nelyginiams metams pagal federacijų pasiūlymus parenka Generalinė Asamblėja.

FIDE prezidentas, gavęs vieno trečdalio narių-šachmatų federacijų prašymą, per du mėnesius šaukia neilinę Generalinę asamblėją. Neatidėliotinais atvejais, FIDE prezidentas, gavęs Vykdomojo komiteto, ar Prezidento tarybos sutikimą, gali taip pat sušaukti neeilinę Generalinę asamblėją. Neilinės Asamblėjos darbotvarkė ne mažiau, kaip prieš mėnesį turi būti išsiunčiama visiems dalyviams.

Suvažiavimas trunka 8-9 dienas: pirmas tris dienas vyksta FIDE pastoviųjų ir laikinųjų komisijų posėdžiai, ketvirta-penkta – dienomis – Vykdomojo komiteto posėdžiai, šeštą dieną – Generalinės asamblėjos atidarymas ir posėdis, taip pat diskusijų tarp žemynų posėdžiai, septintą – aštuntą dienomis tik Generalinės asamblėjos posėdžiai.

Generalinės asamblėjos sesijos, vykdomojo komiteto ir komisijų posėdžiai yra protokoluojami. Protokolai pateikiami FIDE sekretoriatui, kuris išverčia juos į reikalingas kalbas ir padaugina ir išdalija delegatams.^[2]

Generalinės asamblėjos darbe dalyvauja: FIDE nacionalinių šachmatų federacijų delegatai ir jų konsultantai, Vykdomojo komiteto, prisijungusių tarptautinių šachmatų organizacijų atstovai, garbės nariai ir prezidentai, FIDE nariai iki „gyvos galvos“, „FIDE draugai“, pastovių komisijų pirmininkai ir tuometinis pasaulio šachmatų čempionas bei tuometinė moterų pasaulio šachmatų čempionė.

Kiekviena narė – šachmatų federacija Generalinėj asamblėjoj turi tik vieną balsą. Kiti asamblėjos dalyviai turi tik konsultacinį balsą. Pasiūlymus dėl diskusijos tvarkos (baigti diskusiją, daryti pertrauką, pašalinti klausimą) gali teikti bet kurios federacijos delegatas. Pataisos, papildomi pasiūlymai nagrinėjami tik tada, kai juos palaiko ir dar bent vienas balso teisę turintis delegatas.

Generalinės asamblėjos posėdžiuose turi dalyvauti 50% balso teisę turinčių delegatų. Kvorumas nustatomas posėdžio pradžioje ir vėliau tikrinamas tik tada, kai yra siūlimų patikrinti. Jei kvorumo nėra Generalinės asamblėjos pradžioje, Vykdomasis komitetas darbotvarkei parenka klausimus, kuriuos galima spręsti su nepilnu kvorumu. Darbotvarkėje neturi būti klausimų susijusių su statuto keitimu, finansinių, ar FIDE pareigūnų rinkimų klausimų.

Generalinės komisijos posėdžiai yra atviri, jei kitaip nenuspręsta paprastos daugumos balsais. Kai lygu lemia FIDE prezidento balsas.

Prezidento, renkamųjų viceprezidentų rinkimuose balsuojama slaptu balsavimu. Renkamų komisijų rinkimuose balsuojama atviru balsavimu, jei kitaip nebuvo nuspręsta 2/3 balsų. Jei kandidatų nėra daugiau, nei vietų, kandidatas laikomas išrinktu. Bet tai netaikoma Prezidento rinkimuose. Prezidento atveju, visada turi būti rengiamas balsavimas.

Dar slaptas balsavimas taikomas parenkant sekančios Šachmatų olimpiados, pasaulio čempionato, šeimininką.

Sprendimai priimami paprastos daugumos balsais, neimant dėmesin nedalyvaujančių, tačiau yra išimčių: Statuto pakeitimai, FIDE likvidavimas – priimami 2/3 balsų nuo visų narių federacijų.^[3]

1. 1924 – Paryžius;
2. 1925 – Ciurichas;
3. 1926 – Budapeštas;
4. 1927 – Londonas;
5. 1928 – Haga;
6. 1929 – Venecija;
7. 1930 – Hamburgas;
8. 1931 – Praha;
9. 1932 – Paryžius;
10. 1933 – Folkstounas, Anglija;
11. 1934 – Ciurichas;
12. 1935 – Varšuva;
13. 1936 – Liucerna;
14. 1937 – Stokholmas;
15. 1938 – Paryžius;
16. 1939 – Buenos Airės;
17. 1946 – Vintertūras;
18. 1947 – Haga;
19. 1948 – Saltsjobadenas;
20. 1949 – Paryžius;
21. 1950 – Belvju, Kopenhaga;
22. 1951 – Venecija;
23. 1952 – Saltsjobadenas;
24. 1953 – Šafhauzenas
25. 1954 – Amsterdamas;
26. 1955 – Geteborgas;
27. 1956 – Maskva;
28. 1957 – Viena;
29. 1958 – Dubrovnikas;
30. 1959 – Liuksemburgas;
31. 1960 – Leipcigas;
32. 1961 – Sofija;
33. 1962 – Saltsjobadenas;
34. 1963 – Balis;
35. 1964 – Tel Avivas;
36. 1965 – Vysbadenas;
37. 1966 – Havana;
38. 1967 – Venecija;
39. 1968 – Luganas;
40. 1969 – San Chuanas;
41. 1970 – Zygenas;
42. 1971 – Vankuveris;
43. 1972 – Skopjė;
44. 1973 – Helsinkis;
45. 1974 – Nica;
46. 1975 – Pajūrio Bergenas, Nyderlandai;
47. 1976 – Haifa;
48. 1977 – Liucerna;
49. 1978 – Buenos Airės;
50. 1979 – San Chuanas
51. 1980 – Valeta;
52. 1981 – Atlanta;
53. 1982 – Liucerna;
54. 1983 – Manila;
55. 1984 – Salonikai;
56. 1985 – Gracas;
57. 1986 – Dubajus;
58. 1987 – Sevilija;^[1]
59. 1988 – Salonikai; ^[4]
60. 1989 – Majaguesas;
61. 1990 – Novi Sadas;
62. 1991;
63. 1992 – Manila;
64. 1993 – Paranagva, Brazilija;
65. 1994 – Maskva;
66. 1995 – Paryžius;
67. 1996 – Jerevanas;
68. 1997;
69. 1998 – Elista;
70. 1999 – Doha;
71. 2000 – Stambulas;
72. 2001 – Chalkidikė;
73. 2002 – Bledas; ^[5]
74. 2003 – Chalkidikė, Graikija;
75. 2004 – Kalvija, Maljorka;
76. 2005 – Drezdenas;^[6]
77. 2006 – Turinas;
78. 2007 –Antalija; ^[7]
79. 2008 – Drezdenas;
80. 2009 – Kalitėja
81. 2010 – Chanty Mansijskas;
82. 2011 – Krokuva;
83. 2012 – Stambulas;
84. 2013 – Talinas;
85. 2014 – Tromsė;

• Edvardas Vinteris FIDE istorija
• FIDE nusprendė dėl naujos Kandidatų varžybų tvarkos (angl.)