Eurazinė kuosa (Coloeus monedula) – varninių (Corvidae) šeimos, kuosų (Coloeus) genties paukštis. Lietuvoje priklausomai nuo regiono, nuo seno įprastai vadinama kuosa, kniauke, pusvarne.
Išvaizda
Eurazinė kuosa dydžiu mažesnė už miesto balandį. Jos kūno ilgis 34-39 cm, tarp abiejų išskleistų sparnų galų atstumas 64-73 cm, svoris 175–280 g. Nuo kitų varninių skiriasi šviesiais kaklo šonais, trumpesniu snapu, greitesniu polėkiu ir būdingu tik jai balsu. Abiejų lyčių viršugalvis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvo metalo blizgesio. Kaklas pilkas, jo šonai balsvi.
Lietuvoje gyvena Eurazinių kuosų Coloeus monedula soemmerringii porūšis. Šalyje jos iš dalies sėslios, tačiau apie 40 proc. migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją. Grįžtančios pas mus pasirodo apie kovo vidurį.
Elgsena
Gyvena miestuose, gyvenvietėse, miškų pakraščiuose, parkuose, soduose, senose sodybose. Labai vikri ir triukšminga, dažnai laikosi su savo gentainiais – pilkosiomis varnomis, kovais, paprastaisiais krankliais. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja didelių miestų ir gyvenviečių želdiniuose.
Monogamės. Gyvena nedidelėmis ir didesnėmis kolonijomis. Lizdus krauna uoksuose, pastogėse, palėpėse, bokštuose, ventiliacijos angose. Lizdus krauti pradeda kovo pabaigoje. Dažniausiai peri kolonijomis. Deda 4-7 smailiais galais, žalsvos arba melsvos spalvos su rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Tik patelė peri 17–23 dienų, o perinčią patelę maitina patinas. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Susmulkintą ir seilėmis suvilgytą maistą atneša žiočių maiše. Lizdą jaunikliai palieka po 30 dienų.
Intelektas
Kembridžo universiteto profesorius Bird teigia, jog Varninių šeimos nariai (varnos, kuosos, kovai, šarkos, kėkštai) intelektu įvairiais aspektais prilygsta primatams, ypatingai įrankių gamyboje ir naudojime[2].
Kuosos taip pat įsimena ir atpažįsta žmonių veidus[3]. Kembridžo universiteto tyrime kuosos skleidė įspėjamuosius garsus, jei prie jų lizdo artėjo anksčiau jų perėjimo vietas lietęs žmogus.