El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
El Pinakatės vulkaninis laukas
Vieta:	Meksika (Sonora)
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Puerto Penjaskas
El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas
Koordinatės:	32°0′0″ š. pl. 113°55′0″ v. ilg. / 32.00000°š. pl. 113.91667°r. ilg. / 32.00000; 113.91667
Plotas:	7146 km²
Įkurtas:	1993 m.
Valdymas:	Instituto Nacional de Ecología
Vikiteka:	El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1410

El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas (isp. Reserva de la Biosfera El Pinacate y Gran Desierto de Altar) – biosferos rezervatas ir UNESCO pasaulio paveldo objektas (nuo 2013 m.) šiaurės vakarų Meksikoje, Sonoros valstijoje, JAV pasienyje. Rezervatas apima plotus Sonoros dykumoje, į rytus nuo Kalifornijos įlankos. Pagrindinis objektas – Didžioji Altaro dykuma.

Vietovėje driekiasi vulkaninis skydas su senovinių ugnikalnių kūgiais, vadinamais Pinakatės kalvomis. Šie kūgiai ir krateriai susidarė kaip vulkaninių vyksmų, prasidėjusių prieš 4 milijonus metų ir paliovusių maždaug prieš 11 tūkst. metų, pasekmė. Rezervate auga ~540 augalų rūšių, sutinkama 40 žinduolių, 200 paukščių, 40 roplių rūšių. Čia gyvena endeminis šakiaragio porūšis Antilocapra americana sonoriensis, snieginiai avinai, šiurpieji nuodadančiai, dykuminiai vėžliai, endeminiai Pinakatės juodvabaliai (Eleodes).

Pirmieji šios vietovės gyventojai buvo San Diegito kultūros nešėjai, čia pasirodę ledynmečio pradžioje. Dabartiniai vietos gyventojai yra indėnai papagai. 1540 m. kraštą tyrė ispanas Melčioras Diasas, o 1698 m. – jėzuitų vienuolis Eusebijus Kinas. Iki pat XX a. vid. tai buvo labai atokus ir retai pašaliečių lankomas kraštas.

• 
  Kaktusai ir krūmokšniai Pinakatėje
• 
  Smėlio kopos Altaro dykumoje
• 
  Vulkaninio kraterio skardis

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje Šiaurės Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekasas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakarų Meksika Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir Įlanka Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir Čiapasas Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)