DriadėsGraikų mitologijoje – medžių dvasios, nimfos. Iš pradžių driadėmis buvo vadintos ąžuolų nimfos, bet vėliau tai tapo terminu apibūdinančiu visas medžių, miško nimfas. Drys graikiškai reiškia ąžuolą, kildinamas iš indoeuropietiškos šaknies *derev(o)- reiškiančios 'medis' arba 'miškas'.
Driadės, kaip ir visos nimfos, buvo antgamtiškai ilgai gyvenančios ir susietos su savo buveine, bet kai kurios išsiskyrusios iš kitų. Tokios buvo hamadriadės, kurios buvusios medžio dalimi. Jeigu hamadriadės medis numirdavo, ji mirdavo kartu. Dėl šios priežasties, driadės ir graikų dievai bausdavo kiekvieną mirtingąjį, kuris žalodavo medį prieš tai nenuraminęs medžio nimfos.
