Pasakojama, kad prie Minijos vasaromis įsikurdavo čigonų (romų) taboras. Vieni čigonai slėnio pievose ganydavo arklius, kiti vaikščiodavo po apylinkės kaimus siūlydamiesi išburti likimą ir rinkdami išmaldą. Dėl to vietovę ir joje besikuriantį kaimą pradėta vadinti Cigonaliais (žem.Cėguonalē).[3]
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk.Cygoniele, rus.Цыгонели, Цыгaнелe. Lietuviškai kaimas vadintas Cigonėliais, Cigonaliais, Čigonėliais, o nuo XX a. 7 dešimtmečio oficialus jo pavadinimas yra Cigonaliai.
Geografija
Cigonalių (Цыгaнелe) 1872 m. planas. Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo parengto Kretingos apylinkių žemėlapio
Kaimo žemės plyti Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose. Vakaruose ir pietuose Cigonaliai ribojasi su Dauginčiais, rytuose – su Peceliais, o šiaurėje už Minijos plyti Prystovai.
Per kaimą link Minijos vingiuoja nuo Mamių per Pecelius atitekantis Dubeikio upelis. Slėnyje, aukštumos pakraščiuose ir šlaituose ošia Valužindės miškas, kuris pietryčiuose susisiekia su Kuičio, o šiaurės vakaruose – su Šilpelkės mišku.
Cigonalių (Cygoniele) 1915 m. planas. Ištrauka iš Vokietijos karo kartografų parengto Kartenos apylinkių topografinio žemėlapioCigonalių kaimo planas tarp 1935–1939 m., po Lietuvos žemės reformos
1845 m. stovėjo 4 sodybos: viena netoli brastos, dvi – prie kelio į Pecelius ir viena prie Kartenos kelio. Jose gyveno Mykolo Gaudučio, našlės Magdalenos Sidzienės, Pranciškaus Kniukštos ir našlio Martyno Lukšo šeimynos, kurias sudarė 12 vyrų ir 17 moterų.[4]
1923 m. buvo 3 ūkiai.[9] Vykdant Lietuvos žemės reformą, buvo prijungta dalis Gaudučių palivarko ir Dauginčių kaimo žemės sklypų, suformuota per 10 vienkieminių ūkių. Juose kūrėsi senbuviai ir naujakuriai. Tarp naujakurių buvo kariuomenės kūrėjai savanoriai Kazys Petrauskas ir Pranas Vaišvila.
Dirbami laukai sudarė didžiąją kaimo dalį. Tik pietinėje jo dalyje, Paminijės daubose ir šlaituose augo nedidelis, 17 ha ploto miškas, vadintas Kuičiu (žem.Koits). Tarp jo ir upės slėnyje plytėjusios pievos ir dirvos vadintos Pakuičiu.[10]
Per kaimą einantį Šateikių–Kartenos kelią ir link Pecelių vedantį tarpkaiminį kelią privalėjo prižiūrėti ūkininkai. Kiekvienam jų buvo priskirtas kelių šimtų metrų ilgio tvarkytinas kelio ruožas. Pačią brastą ir 300 m ilgio kelio ruožą prižiūrėjo šalia apsigyvenęs Antanas Stuopelis.[11]
Pokario melioracija kaimą sunaikino. Tik miškų apsuptame vaizdingame Minijos slėnyje išliko pora sodybų.
Minijos kraštovaizdžio draustinis. Kaime saugomas vaizdingas erozinės kilmės Minijos slėnis su salpinėmis slėnio pievomis ir šlaituose augančiais natūraliais miškais bei saugomų augalų populiacijomis.
↑Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320
↑Kartenos Romos katalikų parapijos tikinčiųjų 1845 m. spalio 11 d. sąrašas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 78
↑Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058
↑Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: cоставленъ в 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 70
↑Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872
↑Карта Ковенск[ой] губ[ерній] и части Пруссіи, VIII–10, Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. M 1 : 84 000. Съемки 1895 года
↑Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
↑Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 974
↑Irena Šeškevičienė. Čigonų kaime – tik vienas senbuvis. – Pajūrio naujienos. – 2008 m. birželio 20 d.
