Butigeidžio rinktinė, Butageidžio rinktinė (iki 1947 m. liepos Lydžio rinktinė, po to iki 1948 m. birželio - Aukuro rinktinė[1][2]) – Lietuvos partizanų rinktinė, priklausiusi Kęstučio apygardai. Butigeidžio rinktinė veikė Tauragės, Šilutės ir Šilalės apskrityse, faktiškai buvo Kęstučio apygardos branduolys. 1949-1950 m. Butigeidžio rinktinė leido savo laikraštį.
1943-4 m. Eržvilko apylinkėse susikūrė ir veikė Lietuvos Laisvės Armijos kuopa, daugiausia kovojusi su sovietų partizanais ir gynusi nuo jų apylinkių kaimų gyventojus.[3] 1944 m. kartu su frontu pasitraukė kitų 12 Tauragės apskrities valsčių LLA štabai, tačiau Eržvilko kuopos štabas liko. Jį sudarė Eržvilko gimnazijos mokytojai. 1945 m. pradžioje, po to, kai sovietai suėmė keletą Eržvilko kuopos narių Eržvilko LLA štabas ėmėsi pertvarkyti savo veiklą iš pogrindinės į partizaninę. Prie Eržvilko kuopos prisidėjo visų Tauragės apskrities ir trijų Raseinių apskrities valsčių (Nemakščių, Šimkaičių) partizanai (tuo metu vadinti "vanagais"), iš viso apie 1500-2000 žmonių, tiek buvusių LLA narių, tiek naujai į miškus nuo sovietų persekiojimo ir mobilizacijos pasitraukusių vietos gyventojų. 1945 m. liepos mėnesį partiznų junginys pavadintas Lydžio rinktine.[4]
1945-46 m. Lydžio rinktinė aktyviausiai veikė Eržvilko, Batakių ir Skaudvilės valsčiuose. 1945 m. MGB tik fiksavo partizanų veiksmus, tačiau 1946 m. partizanai ėmė patirti vis didesnius nuostolius. Viena sėkmingiausių operacijų buvo 23 politinių kalinių išlaisvinimas iš Tauragės MGB kalėjimo.[5] 1946 m. rugpjūtį Lydžio rinktinės pagrindu, prie jos prijungus Šerno, Žalčio ir Vytauto Didžiojo rinktines, Pietų Žemaitijos ir panemunių partizanai susijungė į Jungtinę Kęstučio apygardą. 1947 m. balandžio mėn. MGB sunaikinus Jungtinės Kęstučio apygardos štabą, jis gegužės mėn. vėl atkurtas Lydžio rinktinės teritorijoje ir jos pagrindu. 1947 m. liepą Lydžio rinktinė pervadinta į Aukuro rinktinę, 1948 m. birželio mėn. - į Butigeidžio rinktinę.
1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir Dariaus rajonai.[6][7] Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje) būriai.[8] Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.[9]
Paminklinis kryžius 1950 m. vasario 16 d. bunkeryje žuvusiems partizanams Aisėnų miške
1950 m. vasario 16 d., išdavus ryšininkui Justinui Stasiuliui ir stribams apsupus bunkerį Aisėnų miške, su trimis kitais partizanais žuvo Dariaus rajono Pušies būrio vadas Pranas Auškalnis - Laisvė.[10]
Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partizanus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta. 1950 m. balandžio 9 d. MGB agento Šimkaus (Zenonas Noreika) pastangomis buvo suimti Šalnos tėvūnijos vadai F.Gaubstys-Vytautas, P.Trijonis-Jaunutis ir Z.Paulikas. F.Gaubstys sutiko bendradarbiauti su MGB ir išdavė daugybę Aušrelės ir Jūros būrių partizanų. Paskutiniai Jūros būrio partizanai žuvo 1954 m. kovo 29 d.[11] 1950 m. birželio 16 d. Sakalinės miške, didelės MGB operacijos metu žuvo 11 partizanų, tarp jų Visvydo tėvūnijos vadas Jonas Stoškus-Eimutis.[12]
1951 m. liepos pradžioje Butageidžio rinktinės likučiai perduoti Žemaičių apygardai.[13] Tuo metu ją besudarė tik vienas - Dariaus rajonas, kuriame buvo iki 40 kovotojų, veikusių Šilutės-Šilalės rajonų sandūroje.[14]
1952 m. sausio 26 d. Žadvainų miške žuvusių Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanų – būrio vado Antano Kontrimo-Paramos, Antano Gedminto-Lakštučio, Prano Grauslio-Pavasario, Onos Juškienės-Onutės ir Juozo Oželio-Dagilio – palaikai rasti ir identifikuoti Rietavo dvaro teritorijoje.[15]
Leitenantas Petras Ruibys-Garbštas (Žigas). Lydžio rinktinės vadas 1945-1946 m., kartais laikomas pirmuoju rinktinės vadu. Žuvo kautynėse su MGB 1946 m. liepos 18 d.[17]
St. Paulavičius-Rambynas. Pilies būrio vadas nuo 1947 m. iki žūties.
Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1947-1949 m. balandis). 1945–1946 m. Eržvilko gimnazijos direktorius, tiesiogiai dalyvavo sukuriant Lydžio rinktinę. Iš vado pareigų pašalintas už savavališką išvyką į Kauną 1948 m. gruodį.[18][19]
Aleksas Miliulis-Neptūnas (Algimantas), 1949 m. balandžio mėn. tapo Kęstučio apygardos vadu.[20] Žuvo 1949 m. birželio 9 d., išdavikų paskviestas į menamą susitikimą, kurį organizavo MGB.[21]
Vladas Gudavičius-Miškinis.
Jonas Nuobaras-Lyras 1950 m. birželio mėn. užmigdytas užnuodytu vynu buvo suimtas ir tapo priešų agentu (slapyvardis "Šiaurys").[22]
Petras Balčiūnas-Pušis. Rinktinės vadas 1951 liepą-1952 m. lapkričio 12 d. Sušaudytas jo paties rinktinės partizanų, suklaidintų MGB agentų.[23]
Kiti žymesni vadai ir partizanai:
J.Strainys-Saturnas - Saturno būrio vadas
Jonas Kubilius-Bernotas - Eržvilko rinktinės štabo vadas. Su partizanų vadovybės leidimu išvyko studijuoti į Vilnių. MGB išsiaiškinus jo buvusius ryšius su partizanais bendradarbiavo su KGB.
J. Mocius-Švėdrys - štabo viršininkas. Suimtas 1947 m. ir priverstas bendradarbiauti su MGB.[24]
Antanas Stoškus-Raila - Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus vadas
Stasė Irtmontaitė-Aušrelė
Feliksas Kalibatas—Narutis, — Algimanto apygardos Butageidžio kuopos vado pavaduotojas, Lokio būrio vadas. Suimtas 1948 m. vasario 16 d.
Vytautas Gužas-Mindaugas. Vieno iš Lydžio rinktinės būrių vadas, vėliau tapo Vakarų Lietuvos srities štabo viršininku. Žuvo 1949 m. birželio 11 d.
Pranas Auškalnis-Laisvė. Dariaus rajono būrio vadas.
Atminimas
Butigeidžio (Lydžio, Aukuro) rinktinės partizams pastatyti šie atminimo ženklai ir paminklai:
Rietavo seniūnijoje, Šilų miške 1996 m. atstatyta 1951-1952 m. Butageidžio rinktinės, Šalnos tėvūnijos Lūkšto būrio partizanų naudota žeminė. Šalia jos pastatytos dvi atminimo lentos. Vienoje nurodyta, kad čia buvo įsikūręs Lūkšto (Rūtenio) būrys. Kitoje, kad čia 1952 m. vasario 18 d. žuvo Šilalės krašto partizanai.[25]
Kovose su sovietų okupantais žuvusių mokytojų ir mokinių atminimui 2001 m. įrengta atminimo lenta prie Eržvilko gimnazijos pastato.
Tauragės apylinkėse partizanams pastatyta daugiau nei 17 atminimo ženklų.[21]
