Aisėnai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 6 km į vakarus nuo Veiviržėnų, 16 km į pietus nuo Gargždų. Vakariniu pakraščiu teka upelis Aisė. Eina keliai: Gargždai – Švėkšna, Priekulė-Veiviržėnai. Iš šiaurės prieina Padumblės, iš rytų – Aisėnų, iš pietų – Piliakalnio miškai. Vakariniu pakraščiu ribojasi su Pėžaičių kaimu.
Aisėnų kaime yra trejos senosios kaimo kapinės (trečiosios kapinės 2014 m. įtrauktos į Kultūros vertybių registrą), buvęs muitinės pastatas.
Istorija
VIII-XIII a. Aisėnų kaimo teritorija priklausė Lamatos žemei. Po Melno taikos ji liko LDK pakraštyje, prie valstybinės sienos su Kryžiuočių ordinu. Priklausė Rietavo valsčiui bei Rietavo valstybiniam dvarui, Rietavo parapijai.[2] XIX-XX a. Aisėnų kaime buvo Rusijos valstybės sienos perėjimo punktas ir muitinė. Pro kaimą ėjo prekybos, knygnešių bei kontrabandos keliai. 1922 m. Aisėnuose buvo 219 gyventojų. 1941 m. birželio 22 d. ryte, Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, kaimo apylinkėse žuvo dauguma Aisėnų užkardos sovietų pasieniečių. Sovietmečiu Aisėnų kaimas buvo 1949 m. įkurto „Pionieriaus“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
Pokaryje Aisėnų apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus rajono partizanai. Aisėnų miške buvo partizanų štabo bunkeris, sovietų karių ir stribų užpultas ir sunaikintas 1950 m. vasario 16 d. Užpuolimo metu žuvo būrio vadas ir Dariaus tėvūnijos (rajono) štabo darbuotojas Pranas Auškalnis-Laisvė (g. 1923), partizanai Konstantinas Butkevičius – Lyra (g. 1912), Eduardas Gavrilčikas – Aidas (Vytenis) (g. 1914), Bronislava Žemgulytė – Lietuvaitė (g. 1925).[3][4] Buvusio bunkerio vietoje pastatytas atminimo paminklas.[5]
Gyventojai
Žymūs žmonės
Šaltiniai
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ http://kailiekalaisvolaiko.blogspot.lt/search/label/Aisėnai
- ↑ V.Steponaitis (sud.) Laisvės kovų aukos pietų Žemaitijoje. Kaunas, 1998.
- ↑ http://www.gargzdumuziejus.lt
- ↑ http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/nuotraukos/Klaipeda/Uredija05_d.htm
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.