Liūto rinktinė – Lietuvos partizanų rinktinė, veikusi Utenos apskrityje ir Švenčionių apskrities Saldutiškio valsčiuje. Įsteigta 1945 m. birželio 15 d. ir iki 1946 m. birželio vadinta Šarūno rinktinės vardu.[1] Rinktinė nustojo egzistuoti 1951 m.[2]
Istorija
Šarūno rinktinė įkurta 1945 m. birželio 15 d. Tigro rinktinės vado Jono Kimšto-Dobilo nurodymu Utenos valsčiuje, Biliakiemyje, sušauktame partizanų vadų posėdyje. Rinktinė leido laikraštį „Pogrindžio žodis“. Per 1945 m. liepos-gruodžio mėnesius NKVD vykdytas operacijas nukauti 362 rinktinės partizanai, iš štabo pareigūnų gyvas liko tik Vytautas Pakštas-Vaidila. 1946 m. birželį vietoj sunaikintos Šarūno rinktinės įkurta Liūto rinktinė.[1] Po rinktinės vado Jono Morkūno-Vėjo žūties 1949 m. rugsėjo 28 d. didelė dalis rinktinės kovotojų perėjo į Lokio rinktinę ir Didžiosios Kovos apygardą, Liūto rinktinėje teliko apie 20 kovotojų. 1951 m. rinktinė nustojo egzistuoti.[2]
Vadai
Šaltiniai