Biliakiemis
Biliakiemis
Biliakiemis
55°27′43″š. pl. 25°40′52″r. ilg. / 55.462°š. pl. 25.681°r. ilg. / 55.462; 25.681 (Biliakiemis)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija	Utenos seniūnija
Gyventojų (2021)	101
Vikiteka	Biliakiemis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Bìliakiemis Kilmininkas: Bìliakiemio Naudininkas: Bìliakiemiui Galininkas: Bìliakiemį Įnagininkas: Bìliakiemiu Vietininkas: Bìliakiemyje

Biliakiemis – kaimas Utenos rajono savivaldybėje, 6 km į pietryčius nuo Utenos ir 7 km į šiaurę nuo Kuktiškių. Gretimi kaimai – Griūtys, Gudėniškės, Kryželiai, Puodžiai, Purviniškis. Seniūnaitijos centras. Kaimo pietinėje dalyje yra Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1940 m.), veikia Krašuonos mokyklos skyrius, biblioteka (nuo 1955 m.).

Biliakiemis minimas 1699 m. Kuktiškių bažnyčios santuokos metrikų knygoje (nuorašas) de Bilekiemie, p. 105.

Svarbesni Biliakiemio kaimo įvykiai ir datos:

• 1387 m. Biliakiemis, kartu su Kačiūnais, Buitūnais ir kt., pateko Vilniaus vyskupų žinion ir priklausė Kuktiškių dvarui.
• 1557 m. pagal Žygimanto Augusto įvestą žemės reformą kūrėsi ir vystėsi kaimai.
• 1731 m. Biliakiemio kaimas minimas įvairiuose dokumentuose.
• 1919 m. Biliakiemyje įsteigta mokykla.
• 1929 m. kaimas išskirtytas į vienkiemius pagal Lietuvos žemės reformą.
• 1937 m. Per Biliakiemį nutiestas vieškelis į Kuktiškes.
• 1940 m. rugpjūčio 11 d. pašventinta Biliakiemio bažnyčia.
• 1942 ir 1944 m. kaimą aplankė Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis Pranas Daunys. Jis pirmasis pritaikė Brailio raštą lietuviškai abėcėlei.
• 1943 m. Biliakiemio bažnyčią aplankė Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.
• 1944 m. liepos 9 d. iš Utenos krašto rusų buvo išvyta vokiečių kariuomenė.
• 1944–1945 m. iš Biliakiemio į rusų kariuomenę neišėjo nei vienas vyras. Šiais metais kaime buvo spausdinami ir platinami antisovietinės agitacijos ir laikraštukai.
• 1944–1947 m. už antitarybinę veiklą Biliakiemyje suimti, nuteisti ir išsiųsti į lagerius 8 žmonės. 2 iš jų žuvo lageryje.
• 1949 m. Biliakiemyje buvo sukurtas kolūkis "Pilnoji varpa".
• 1953 m. įsteigta septynmetė mokykla, joje dirbo 11 mokytojų. Mokykla veikė iki 1961 m.
• 1955 m. kaime įsteigta biblioteka, veikė felčerių-akušerių punktas.^[2]
• 1960 m. įsteigtas medicinos punktas.
• 1963 m. Biliakiemyje pradėti elektros vedimo darbai.
• 1967–1970 m. išasfaltuoti gyvenvietės keliai ir kelias į Vijeikius.
• 1969 m. Biliakiemyje pastatyti kultūros namai ir parduotuvė, įvestas vandentiekis, pradėti melioravimo darbai, rengiamos kultūrinės ganyklos. Dėl melioracijos buvo sunaikinta 14 vienkiemių sodybų, tik 2 iš jų persikėlė į Biliakiemio gyvenvietę. Pradėta gyvenamųjų namų statyba, kaime įvestas telefonas.
• 1970 m. žiemą prie Biliakiemio kolūkio prijungti Šeduikių, Žebriškių, Inkartų ir kt. kaimai.
• 1975 m. prie Biliakiemio prijungtas Klovinių kolūkis.
• 1980 m. užtvenktas Šeduikio upelis, įrengtas tvenkinys.
• 1984–1992 m. Biliakiemyje veikė vaikų darželis.
• 1991 ir 1992 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu panaikinti kolūkiai ir atstatyta privati nuosavybė.
• 2005 m. rugpjūčio 14 d. Biliakiemyje pastatytas ir pašventintas paminklas žuvusiems Vytauto apygardos partizanams.

Pasak liaudies pasakojimų, kaimui vardą davęs čia atkeliavęs elgeta, kuris ieškojo „bile kiemo“ nakvynei, kad netektų nakvoti lauke. Nuo to laiko esą ir pradėta vadinti kaimą Biliakiemiu. Iki 1944 m. kaimo pavadinimas visur buvo rašomas su „e“ (Bilekiemis), tačiau dabar rašomas su „ia“.

Kaime pastatyti bažnyčią nusprendė ir šią mintį įgyvendino Utenos parapijos klebonas Jonas Asminavičius. Bažnyčiai vieta buvo parinkta prie jau tuomet buvusių Biliakiemio kapinių. 1937 m. Kurijos bažnytinių turtų valdymo tarybos leidimu kaime buvo leista statyti koplyčią. Statybos reikalais rūpinosi J. Asminavičius.

Bažnyčios ir ūkinių pastatų statyba prasidėjo 1937 m. gegužės mėnesį, iš Juozapo Vilūno nupirktame 6 ha žemės sklype (tame sklype buvo ir kapinės). Ūkininkas Albertas Vilūnas taip pat paaukojo 1 ha žemės, kuri ribojosi su nupirktu sklypu, o Jonas Žibėnas paaukojo dar 1,5 ha žemės, tačiau šis sklypas nesiribojo prie jau turimų žemių, todėl buvo parduotas, o gauti pinigai buvo panaudoti bažnyčios statybai.

Puodžių kaimo gyventoja Adelė Jasūdytė bažnyčiai paaukojo visą savo ūkį ir pastatus (iš viso apie 11 ha žemės), su sąlyga, jog bažnyčia ją išlaikys iki gyvenimo pabaigos. Lėšas bažnyčios statybai taip pat skyrė ir Teofilė Norkūnaitė bei Kotryna Ramonaitė su tokia pat sąlyga. Taip iš A. Jasūdytės paaukotų pastatų klebonas pastatė atskirą namą, kad visos trys moterys turėtų kur gyventi.

Kleboniją pastatė Biliakiemio gyventojas meistras Alfonsas Ramelis su pagalbininkais, o bažnyčios projekto autorius – Zarasų apskrities inžinierius Pranas Indriūnas. Biliakiemio bažnyčia buvo suprojektuota medinė, karkasinio tipo, su trimis navomis, dideliais pailgais langais. Bokštas – nesimetrinis, keturkampis, sienos – karkasinės, iš abiejų pusių apkaltos lentomis, tarp lentų – spalių užpildas. Pačiame pastato viršuje langai apvalūs, o stogas dengtas skarda. Bažnyčios matmenys: plotis – 10 m, ilgis – 25 m, aukštis – 8 m, bokšto aukštis – 18 m.

1940 m. rusams atėjus į valdžią, klebonas, bijodamas, jog tarybinė valdžia gali paversti pastatą kino sale ar kultūros namais, rugpjūčio 11 d. skubiai pašventino bažnyčią. Buvo sukviesti žmonės, jaunimas, galintis giedoti iškilmingos ceremonijos metu. Vietoj tikrų vargonų buvo įsigyta fisharmonija, o vietoj varpo buvo panaudotas sunkvežimio ratlankis, su įmontuota šerdimi. Pirmąsias šv. Mišias aukojo kunigas Petras Markevičius, kuris vėliau ilgai kunigavo Biliakiemyje.

Biliakiemio bažnyčioje kunigavo:

• 1940–1957 m. bažnyčios statytojas J. Asminavičius.
• 1957–1964 m. kunigas Kriminskas.
• 1964–1987 m. kunigas Petras Markevičius – literatas, dailininkas.
• 1988–1991 m. kunigas Samsonas.
• 1991 - 2022 m. parapiją administravo iki mirties Spitrėnų Šv. M. Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas, kun. Povilas Klezys.
• Nuo 2022 m. iki dabar Biliakiemio parapiją administruoja Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas, Utenos dekanato dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas.

Biliakiemio bažnyčios įkūrimo 50-ųjų metinių proga buvo pastatytas šventoriuje paminklinis akmuo J. Asminavičiui – pirmajam klebonui, bažnyčios įkūrėjui ir statytojui. O P. Markevičiui atminti – ąžuolinis kryžius.

Biliakiemyje pirmoji pradinė mokykla buvo įkurta 1919 m. Mokyklos įkūrimą lėmė tai, jog tuo metu kaime buvo daug vaikų, kuriems norėjosi turėti mokyklą kuo arčiau namų. 1922 m. Lietuvoje buvo paskelbtas privalomojo pradinio mokslo įstatymas. Tuomet mokyklose mokytojams atlyginimą mokėjo valstybė, o patalpos vaikams mokyti būdavo nuomojamos iš didelius namus turinčių gyventojų.

Pirmoji Biliakiemio kaimo pradinė mokykla įsikūrė Augustino Vilūno gyvenamojo namo antrame gale. Šiandien buvusios mokyklos pastatas neišlikęs, jo vietą primena tik likęs klevelis, augęs sodybos kieme. 1931 m., kai kaimas buvo išdalintas į vienkiemius, mokykla buvo perkelta į Puodžių kaimą, nes likusios sodybos Biliakiemyje buvo nedidelės, todėl nebuvo kur mokyklą įrengti. Puodžių kaime mokykla įsikūrė Jono Jasūdžio mūriniame name.

Mokykla Puodžiuose gyvavo iki 1939 m. pavasario, o tų pačių metų rudenį vėl buvo perkelta į Biliakiemį – seniūno Jurgio Jurgelėno specialiai įrengtą patalpą jo paties name. Nors mokykla ir buvo perkelta į Biliakiemį, tačiau ji vis vien vadinosi Puodžių pradžios mokykla. Šis jos pavadinimas išliko iki mokyklų reformos.

Biliakiemio pradinėje mokykloje, nuo jos įkūrimo, dirbo šie mokytojai: Jauniškis, Malaiška, Araminienė, Vanagas, Saladžiūtė, E. Kantvilaitė, Polikevičiūtė, Karklinytė, vėliau – Zabiela, Mikulėnas su žmona, Šyvienė, Žibas ir kt.

Mokykloje buvo 4 skyriai. Kiekvieną skyrių žymėdavo suolų eilė – pirmoji eilė nuo durų buvo pirmasis skyrius, antroji – antrasis ir t. t. Viena mokytoja mokydavo visų keturių skyrių mokinius tuo pačiu metu. Tačiau mokinių skaičius keisdavosi: nuo lapkričio iki balandžio mėnesio didėdavo, o nuo balandžio mėn. – mažėdavo. Į Biliakiemio mokyklą ateidavo vaikai ne tik iš Biliakiemio ir Puodžių, bet ir iš aplinkinių kaimų: Vijeikių, Pūkinės, Griūčių, Kryželių, Gudėniškių, Griniškio. Mokinių skaičius mokykloje priklausydavo ir nuo metų laikų, susijusių su gyvulių ganymu laukuose bei kitais žemės ūkio darbais. Pasitaikydavo mokinių, kurie mokyklą lankė jau būdami vyresnio amžiaus.

Mokiniai, išmokę skaityti, galėdavo toliau lavintis skaitant knygas „bibliotekoje“. Puodžių gyventojas Antanas Jasūdis (1878–1963), gyvenęs Sankt Peterburge ir ten dirbęs kultūrinį, švietėjišką ir teatrinį darbą, buvo sukaupęs nemažą asmeninę knygų biblioteką. Dalį knygų jis buvo atvežęs į gimtąjį kaimą broliui Jonui. Šias knygas, visiems norintiems skaityti, Jasūdžiai leisdavo neštis į namus nemokamai. Taip šia biblioteka naudojosi dauguma aplinkinių kaimų žmonių. Vėliau 1955 m. įsteigta Biliakiemio biblioteka. Čia dirbo bibliotekininkės Eugenija Vilūnienė, Laima Klimavičienė, Laima Andrašytė, Laima Banytė, Jūratė Musteikytė, nuo 1993 metų – Elvyra Vigėlienė.

Biliakiemio pradinė mokykla nuo 2003 m. yra Utenos Krašuonos pagrindinės mokyklos sudėtyje ir vadinasi Utenos Krašuonos pagrindinės mokyklos Biliakiemio skyrius. Nuo 1986 m. čia dirba mokytoja Rita Lapackienė, o nuo 2002 m. mišrios grupės auklėtoja Gražina Vaitiekėnienė. Taip pat čia dirbo ir Angelė Šyvienė, Alfonsas Žibas, Dalia Mikolaitienė ir kt.

Kaimas yra 6 km į pietryčius nuo Utenos. Pietiniu pakraščiu teka Krašuonos upelis, šiauriniu – Šeduikis (ilgis – 7,6 km). 1980 metais Šeduikis buvo užtvenktas – taip atsirado 9,2 ha ploto Biliakiemio tvenkinys, puošiantis Biliakiemio gyvenvietę.

Kaimo teritorijos užimamas plotas yra apie 576 ha. Šiame plote žemės reljefas ir sandara labai įvairi: čia pat esti ir kalvos, ir pievos, ir pelkės bei krūmai. Miškuose vyrauja lapuočiai medžiai (drebulės, beržai, lazdynai, alksniai ir kt.), spygliuočių beveik nėra.

Naudingų iškasenų kaime taip pat negausu. Buvo atrastas tik nedidelis žvyro telkinys Alberto Vilūno (vėliau N. Kunigėlio) ūkyje. Iš čia ūkininkų buvo vežamas žvyras vieškeliui pažvyruoti. Kitų iškasenų (smėlio, molio ir durpių) telkiniai nebuvo eksploatuojami dėl per mažo kiekio.

Biliakiemyje yra vienas seniausių ir bene didžiausių gamtos paminklų – didžiulis riedulys (ilgis – 6,2 m; plotis – 4,1 m; aukštis – 3,5 m), vadinamas Biliakiemio Puntuku. Tikslus šio akmens aukštis ilgai nebuvo žinomas. Melioruojant buvo bandoma atkasti jį buldozeriu, tačiau net ir atkasus 2 m gylį, akmens apačia nebuvo pasiekta. Manyta, jog šis akmuo galėjo būti didesnis už garsųjį Puntuko akmenį, esantį Anykščių rajone. Atkastas 2016 m. pavasarį.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3]	1923 m.sur.[4]	1959 m.sur.[5]	1970 m.sur.[6]	1979 m.sur.[7]	1984 m.[8]	1989 m.sur.[9]	2001 m.sur.[10]	2011 m.sur.[11]	2021 m.sur.[12]
216	177	169	142	144	131	186	129	135	101
Demografinės raidos histograma

• Vytautas Pranas Katinas. Biliakiemis laiko tėkmėje. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2007. – 220 p. – ISBN 978-9955-712-17-6

• Biliakiemis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 23 psl.
• Biliakiemio kultūros centras Archyvuota kopija 2010-02-03 iš Wayback Machine projekto.
• Utenos rajono savivaldybė: Biliakiemis^{[neveikianti nuoroda]}