Britų anglų kalba British English
Kalbama	Jungtinė Karalystė
Kilmė	Indoeuropiečių prokalbė Germanų prokalbė Germanų kalbos Vakarų germanų kalbos Anglų-fryzų kalbos Anglų kalbos Anglų Britų anglų
Rašto sistemos	Lotynų (anglų abėcėlė)
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Jungtinė Karalystė (anksčiau  Anglija)
Kalbos kodai
ISO 639-3	-

Britų anglų kalba (angl. British English, en-GB ^[1]) – bendrinė anglų kalba, kuria kalbama ir rašoma Jungtinėje Karalystėje, taip pat turinti didelę regioninių daialektų ir tarsenos įvairovę.

Britų anglų kalboje egzistuoja daug kalbos variantų. Pavyzdžiui, būdvardis „wee“ (liet. mažas) beveik išimtinai naudojamas Škotijoje ir Airijoje, kartais ir Jorkšyre, tuo tarpu kitur vyrauja žodis „little“ (mažas). Nepaisant to, Jungtinėje Karalystėje rašytinė anglų kalba ganėtinai vienoda, ir ją galima apibūdinti kaip britų anglų kalba. Tačiau šnekamosios anglų kalbos formos skiriasi žymiai daugiau nei daugelyje kitų pasaulio kraštų, kuriuose šnekama angliškai, todėl šnekamajai kalbai sunkiau pritaikyti vienodą britų anglų kalbos sampratą.

Daugelis Britanijos žmonių kalba su regioniniu akcentu. Tačiau apie 2 % britų naudoja norminę tarseną (received pronunciation),^[2] dar vadinamą „karalienės anglų kalba“, „Oksfordo anglų kalba“ ir „BBC anglų kalba“.^[3] Šis akcentas yra kilęs iš Midlandso ir pietų regiono tarmių mišinio, vartoto Londone ankstyvajame moderniajame laikotarpyje. Jis dažnai naudojamas kaip anglų kalbos modelis jos besimokantiems užsieniečiams.^[3]

Anglų kalba Jungtinėje Karalystėje, kaip ir kitose šalyse, kur ji vartojama, yra reglamentuojama susitarimais, o ne oficialių įstaigų, tokių kaip, pavyzdžiui, „Académie française“ ar „Real Academia Española“. Įvairūs žodynai (Oksfordo anglų kalbos žodynas, Longmano šiuolaikinės anglų kalbos žodynas, Čembersų žodynas, Kolinzo anglų kalbos žodynas) registruoja kalbos naudojimąsi, o ne bando nurodyti.^[4]

Skirtingai nuo amerikiečių anglų kalbos, terminas britų anglų kalba kartais taikomas plačiąja prasme kaip sinonimas įvairių anglų kalbos atmainų, vartojamų kai kuriose Tautų Sandraugos valstybėse narėse.

Britų anglų kalbai būdingi fonologiniai bruožai, kurie daugiausiai siejami su raidės R tarimu, taip pat su sprogstamuoju T garsu ir kai kuriais šiai tarmei būdingais dvibalsiais.

Britai ir amerikiečiai naudoja kai kuriuos skirtingus terminus, pavyzdžiui, atitinkamai: „biscuits“ ir „cookies“ (sausainiai), „lift“ ir „elevator“ (liftas), „flat“ ir „apartment“ (butas), „lorry“ ir „truck“ (sunkvežimis). Britų anglų kalboje tai, kas tariama kaip „z“, rašoma kaip „s“, o amerikiečiai dažnai išlaiko „z“ rašybą: „apologise“ ir „apologize“. Panašiai yra su „o“ garso rašyba, kuris atitinkamai rašomas „ou“ ir „o“: „colour“ ir „color“. Amerikiečiai linkę rečiau rašyti dvigubas raides: „travelling“ ir „traveling“.

Oficialiuose susitikimuose, jei juose nėra amerikiečių, pirmenybė teikiama britų anglų kalbai. Europos Sąjungos teisės aktai rašomi britiška anglų kalba,^[5] > kas skatina vartoti būtent šį kalbos variantą Europoje. Lietuvos universitetuose ir mokyklose mokomasi britiškojo kalbos varianto.^[5]