PROFILPELAJAR.COM

56°01′30″š. pl. 21°48′47″r. ilg. / 56.024952°š. pl. 21.812955°r. ilg. / 56.024952; 21.812955

Beržoro šv. Jono Nepomuko koplyčia

Savivaldybė	Plungės rajonas
Gyvenvietė	Beržoras (Plungė)
Adresas	Gaso g. 2
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	XVIII a.

Beržoro šv. Jono Nepomuko koplyčia arba Beržoro kapinių koplyčia – koplyčia, stovinti Plungės rajone, Platelių seniūnijoje, Beržoro kaime, šiauriniame Beržoro ežero krante, 70 m į pietvakarius nuo kelio 3202 Pauošniai–Plateliai (Plungės g.). Priklauso medinių sakralinių pastatų ansambliui kartu su Šv. Stanislovo bažnyčia (1746 m.) ir varpine (XVIII–XIX a.).^[1]^[2] Šie visi pastatai ir kapinės įsikūrę aptvertame netaisyklingo daugiakampio plano šventoriuje. Kapinės dar pratęstos teritorijos vakarinėje dalyje, už akmenų mūro tvoros. Koplyčia stūkso už keliolikos metrų į pietus nuo bažnyčios apsidės, kapinių pietinėje dalyje, kapų apsuptyje. Už 100 m į vakarus nuo šventoriaus šiaurinių vartų stovi pirmoji Beržoro Kalvarijų koplyčia (Gaso g. 15).

Šv. Jono Nepomuko koplyčia pastatyta XVIII a., restauruota 2001 m. Kaip regioninės reikšmės architektūros, dailės ir sakralinis paminklas, 2003 m. koplyčia buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą.^[3]

Istorija

Žemaičiai pasakoja seną legendą apie piemenį, beržo viršūnėje išvydusį Marijos paveikslą.^[4] Jis naujieną pranešė Platelių bažnyčios kunigui. Šis paveikslą parsivežė į Platelių bažnyčią, tačiau iš čia jis dingo. Žmonės vėl išvydo Mariją ant beržo. Tuomet jie beržą nukirto ir jo vietoje pastatė šv. Jono Nepomuko koplyčią, kurioje pakabino stebuklingąjį paveikslą. Neilgai trukus šalia koplyčios iškilo dabartinė Beržoro bažnyčia.

Kun. Vincentas Juzumas Žemaičių vyskupijos aprašyme 1899 m. minėjo, jog iki XVIII a. vidurio Beržore bažnyčios nebuvo - tik netoli ežero įrengtose kapinaitėse stovėjo Šv. Jono Nepomuko koplyčia.^[2] Pastačius bažnyčią, koplyčia buvo perkelta iš kapinių vidurio į pakraštį. Kun. V. Juzumo žiniomis, ją galėjęs pastatyti Platelių parapijos klebonas Juozapas Vaitkevičius iki Mergelės Marijos Škaplierinės brolijos Beržore įsteigimo 1743 m. Istoriniuose tyrimuose keliama hipotezė, kad koplytėlė kaimo kapinaitėse stovėjo dar XVII a. ar net XVI a., kai jos buvo įkurtos. 1827 m. inventoriuje paminėta sena, ant akmeninių pamatų stovinti bažnyčia su malksnomis dengtu stogu ir jomis apkaltomis lauko sienomis bei kapinaitėse stovinti sena koplyčia. 1821-1850 m. sudarytuose inventoriuose rašoma apie kapinių koplytėlę su dviem langais ir dvejomis durimis, skirta mirusiesiems laikyti iki palaidojimo. Joje buvo juodai dažytas altorius su šalia stovinčia medine šv. Jono Nepomuko skulptūra.^[2]

Architektūra

Koplyčios pastatas kompaktinis, stačiakampio plano, su trisiene apside, vieno aukšto, su pastoge. Pagrindinis tūris uždengtas aukštu dvišlaičiu stogu, apsidė – trišlaičiu, su skiedrų danga. Iškelti du Lietuvoje nukalti ornamentuoti geležiniai kryžiai, datuojami XIX a.: ant pagrindinio stogo^[5] ir virš apsidės. Koplyčia vienos patalpos, su pagrindiniu ir dviem šoniniais įėjimais. Šoninėse sienose įstatyti arkiniai langai ir durys. Langai 12 segmentų, su 4 segmentų arkiniais viršlangiais. Pagrindinių durų anga stačiakampė, restauracijos metu atkurtos dvigubos įėjimo angos. Pastato sienos aukštos, sudėtos iš tašytų rąstų. Fasadai apkalti vertikaliomis medinėmis lentelėmis ir lentjuostėmis, įtaisytas medinis pastogės karnizas. Vyrauja drožybinis langų ir durų sąramų dekoras, sudėtos langų išorinės lentinės palangės (dalis elementų atkurta restauracijos metu).^[3] Interjeras kuklus, vidinės sienos be lentelių apdailos. Virš įėjimo durų paremtas balkonas su šalia stovinčiu sraigtinių laiptų statramsčiu. Patalpa su medinių lentų grindimis ir lubomis, įtaisytomis ant tašytų rąstų sijų. Siaurojoje koplyčios dalyje (apsidėje) ant sienos įtaisytas altorius. Kadaise tai buvęs medinis, juodai dažytas ir drožiniais puoštas šv. Jono Nepomuko titulo altorius. Šiandien nebeveikiančioje koplyčioje jo belikę tik fragmentai.^[6] Saugomas smulkus liturginis inventorius (kryžiai ir kt.).