Laiptai – architektūrinis elementas, skirtas užlipti ar nusileisti į skirtinguose aukštuose esančius paviršius. Laiptai įrengiami tiek lauke (jungia skirtinguose aukščiuose esančias gatvių, parkų vietas, įrengiami ant kalnų šlaitų, paupiuose ir pan.), tiek patalpose (jungia skirtingus pastato aukštus, skirti nusileidimui į rūsį, pakilimui ant aukšto, ant stogo ir pan.). Didesniuose pastatuose paprastai yra atskira patalpa laiptams – laiptinė.
Laiptai savo struktūra būna tiesūs, lenkti, sraigtiniai. Pagal paskirtį išskiriami į pagrindinius ir atsarginius (gaisrinius). Prekybos centruose, oro uostuose, stotyse dažnai įrengiamos savaime kylančios laiptų juostos – eskalatoriai.
Laiptai sudaryti iš stačiakampių pailgų pakopų, ant aukštesnių laiptų dažnai įrengiamos aikštelės. Aplink laiptatakius paprastai įrengiami turėklai. Laiptasijės daromos iš medienos, metalo, gelžbetonio, pakopos ir aikštelės – iš medienos, akmens, metalo, gelžbetonio, paviršius apdailinamas keraminėmis, akmens, teraco plytelėmis. Prabangių, reprezentacinių pastatų (rūmų, teatrų ir kt.), parkų laiptai dažnai būna dekoratyvūs – papuošti skulptūromis, vazomis, baliustradomis, parapetais, dekoratyviomis tvorelėmis.[1]
Gineso rekordų knygoje ilgiausiais pasaulyje laiptais vadinami laiptai, nutiesti lygiagrečiai Nyzelbano funikulieriaus (Berno kantonas, Šveicarija) – juos sudaro 11 674 pakopos, o bendras ilgis siekia 1669 m.[2]
Mitologijoje laiptai simbolizuoja galimybę judėti tarp skirtingų kosminių zonų, žymi apačios ir viršaus sąjungą. Laiptai jungia žemiškąjį, chtoninį ir dangiškąjį pasaulius. Laiptų pakopos neretai žymi skirtingus kosminės hierarchijos lygmenis. Svarbią mitinę reikšmę turi šventviečių (piramidžių, zikuratų, šventųjų kalnų) laiptai, kopimas kuriais mena judėjimą dangaus link. Heraldikoje laiptai reiškia drąsą, bebaimiškumą. Laiptai – dažnas literatūrinis simbolis, žymintis perėjimą iš vidinio į išorinį pasaulį, netikėtą, lemiamą gyvenimo posūkį ir kt.[3]
_10.jpg)
.jpeg)
;_B-II-m-A-19856.JPG)
.jpeg)
