Bandymai su gyvūnais – gyvūnų (išskyrus žmones) naudojimas mokslo tikslais, dėl kurių jie gali patirti skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą.^[1] Bandymai atliekami su įvairiomis gyvūnų rūšimis – pradedant vabzdžiais ir baigiant primatais. Nėra tikslių duomenų, kiek gyvūnų naudojama šiam tikslui pasaulio mastu, skaičiai svyruoja nuo 25 iki 100 mln. per metus, įtraukiant tik stuburinius.^[2] Dauguma jų atlikus bandymus eutanizuojami.^[3] Priklausomai nuo valstybės ir rūšies, gyvūnai bandymams gaunami iš specialių veisyklų, gaudomi gamtoje arba perkami iš žmonių.

Bandymai su gyvūnais atliekami universitetuose, medicinos mokyklose, farmacijos kompanijose, gynybos institucijose, specializuotose tyrimų laboratorijose, teikiančiose paslaugas užsakovams. Su gyvūnais gali būti atliekamos bendrosios su jais pačiais susijusios genetikos, vystymosi, elgesio studijos, arba taikomieji biomedicinos, organų transplantacijos, naujų gydymo metodų tyrimai. Gyvūnai taip pat naudojami išbandant vaistus ir cheminių medžiagų, įskaitant kosmetiką ir buitinę chemiją, toksiškumą. Kai kurie universitetai ir mokyklos gyvūnus naudoja mokymo tikslais, o gynybos institucijos – ginklų veiksmingumo ar kitokiuose bandymuose. Įvairiose šalyse bandymai su gyvūnais reguliuojami skirtingai.

Bandymų su gyvūnais šalininkai teigia, kad nuo to priklauso medicinos progresas, o tuo pačiu ir žmonių gerovė. Manoma, jog šiuo metu neegzistuoja pakankamai alternatyvių metodų, kurie padėtų gauti reikiamus duomenis įvairiose tyrimų srityse.^[4] Oponentai, tarp kurių yra dalis medikų, taip pat ir gyvūnų teisių bei gyvūnų gerovės atstovų, abejoja, ar tai geriausias būdas vystyti mediciną ir ar bandymai su gyvūnais patikimai nuspėja poveikį žmonėms.^[5] Taip pat teigiama, kad bandymai su gyvūnais nepateisinami iš moralinės pusės.^[6]