Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Lietuvos Respublikos
įstaiga ar institucija
Pavadinimas Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas
Įkurta 1990
Vadovas Vytautas Landsbergis
Adresas Gedimino pr. 53, Vilnius

Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas – Lietuvos Respublikos Seimas, vykdęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir kitas aukščiausios valdžios funkcijas. Išrinktas 1990 m. vasario 24 d. (pakartotinis balsavimas – kovo 4, kovo 7, kovo 8, kovo 10 ir balandžio 7 d.). Pirmasis posėdis įvyko 1990 m. kovo 10 d., paskutinis – 1992 m. lapkričio 11 d.[1]

Rinkimai

Pagrindinis straipsnis – 1990 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimai.

1990 m. vasarį (ir papildomais balsavimais kovą bei balandį) vykusiuose visuotiniuose, lygiuose ir tiesioginiuose Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose konkuravo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir savarankiškoji Lietuvos komunistų partija. Sąjūdžio pagrindinis tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas, Lietuvos komunistų partija deklaravo Lietuvos suverenitetą TSRS atžvilgiu. Iki pirmosios Aukščiausiosios Tarybos sesijos buvo išrinkti 133 deputatai, iš jų 96 remiami Sąjūdžio. Sesija prasidėjo 1990 m. kovo 10 d., rinkimus laimėjusioms politinėms jėgoms iš anksto susitarus dėl svarbiausių siekių Aukščiausiojoje Taryboje.

Pavadinimas

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovai 1990 m. kovo 11 d. po akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo paskelbimo Vilniuje

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų, kuria nuo tos pat dienos 17:15 pakeitė savo pavadinimą į „Lietuvos Aukščiausioji Taryba“ (iki tol vadinosi „Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba“) ir konstatavo, kad jos deputatams suteikta teisė atkurti Lietuvos valstybingumą. Po to (per tą patį posėdį) buvo priimtas įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo, kuriuo (be visa ko) Lietuvos Aukščiausioji Taryba vėl pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba. Galiausiai 1996 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, kuria pakeitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą į „Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas“.

Vadovybė

Aukščiausiosios Tarybos pirmininku per visą jos darbo laiką buvo 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Vytautas Landsbergis, rinkimuose nugalėjęs Algirdą Mykolą Brazauską (balsavimo rezultatai – Algirdas Brazauskas – už 38, prieš – 95, Vytautas Landsbergis – už 91, prieš – 42). Pirmininko pavaduotojais per visą Aukščiausiosios Tarybos darbo laiką išbuvo tuoj po pirmininko rinkimų išrinkti Bronius Kuzmickas, Kazimieras Motieka ir Česlovas Vytautas Stankevičius. Aukščiausiosios Tarybos sekretoriumi per visą jos darbo laiką išbuvo tuoj po jų išrinktas Liudvikas Sabutis.

Į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą pagal pareigas įėjo pirmininkas, jo pavaduotojai ir sekretorius. Be to, 1990 m. kovo 29 d. buvo išrinkti papildomi nariai:

Aukščiausiosios Tarybos seniūnai buvo:

Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojai buvo:

Frakcijos

  1. Sąjūdžio centro frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1285.[2]
  2. Jungtinė Sąjūdžio frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1286.[3]
  3. Septintoji frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1287.[4] 1991 m. gruodžio 11 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Nuosaikiųjų frakcija.
  4. Tautininkų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1288.[5]
  5. Liberalų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1289.[6]
  6. Kairiųjų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1290.[7] Nuo 1992 m. vasario 26 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija (tai įregistruojantis Prezidiumo nutarimas nr. I-2358 priimtas 1992 m. vasario 28 d.).
  7. Lenkų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 29 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1376.
  8. Reorganizuota tautininkų frakcija, įregistruota 1991 m. gruodžio 11 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2103.[8] 1992 m. balandžio 29 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Tautininkų frakcija.
  9. Tautos pažangos frakcija, įregistruota 1992 m. sausio 22 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2230.[9]
  10. Sąjūdžio deputatų santaros frakcija, įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2284.[10]

Seimo nariai

Vardas, pavardė – Mandato galiojimas

Seimo veikla

Tik pradėjusi darbą Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d., priėmė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą ir įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo.[11] Kovo 12 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“.[12] Taip pat buvo nacionalizuotas visas TSRS turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti kiti įstatymai, sudarę teisines sąlygas realizuoti Lietuvos valstybės suverenitetą. Tačiau šiems veiksmams ėmė priešintis TSRS, kai kovo 15 d. TSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas paskelbtas neteisėtu ir negaliojančiu. Už šią rezoliuciją balsavo 1463 deputatai, prieš – 98, susilaikė – 128.

1990 m. balandį TSRS pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą, kuri pristabdė Lietuvos ekonominę plėtrą, o užsienio valstybės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą pripažinti delsė. Formalia priežastimi buvo deklaruojama, kad Lietuva nepriklausomybės atkūrimą skelbė okupacijos sąlygomis ir pagal okupacijos metu galiojusius įstatymus buvo išrinktas parlamentas.

Šaltiniai

  1. ↑ Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 223-225 psl.
  2. ↑ „Dėl deputatų Sąjūdžio centro frakcijos įregistravimo“. 1991 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. I-1285. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  3. ↑ „Dėl deputatų Jungtinės Sąjūdžio frakcijos įregistravimo“. 1991 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. I-1286. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  4. ↑ „Dėl deputatų Septintosios frakcijos įregistravimo“. 1991 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. I-1287. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  5. ↑ „Dėl deputatų Tautininkų frakcijos įregistravimo“. 1991 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. I-1288. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  6. ↑ „Dėl deputatų Liberalų frakcijos įregistravimo“. 1991 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. I-1289. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  7. ↑ „Dėl deputatų Kairiųjų frakcijos įregistravimo“. 1991 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. I-1290. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  8. ↑ „Dėl deputatų reorganizuotos Tautininkų frakcijos įregistravimo“. 1991 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. I-2103. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  9. ↑ „Dėl deputatų Tautos pažangos frakcijos įregistravimo“. 1992 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. I-2230. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  10. ↑ „Dėl Aukščiausiosios Tarybos Sąjūdžio deputatų santaros frakcijos įregistravimo“. 1992 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. I-2284. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  11. ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“. 1990 m. kovo 11 d. įstatymas Nr. I-14. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  12. ↑ „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. 1990 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. I-17. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.

Nuorodos


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990)
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028

Read other articles:

Istana Woodneuk

Artikel ini sebatang kara, artinya tidak ada artikel lain yang memiliki pranala balik ke halaman ini.Bantulah menambah pranala ke artikel ini dari artikel yang berhubungan atau coba peralatan pencari pranala.Tag ini diberikan pada Oktober 2022. Istana Woodneuk adalah istana dua lantai yang terbengkalai dan terletak di Taman Tyersall. Lahannya dibatasi oleh Holland Road dan Tyersall Avenue yang dekat dari Kebun Botani Singapura di Singapura. Setelah dibangun kembali pada tahun 1935, Istana Woo...

 

Gereja Santo Yosef, Mojokerto

Gereja Santo Yosef, MojokertoGereja St. Joseph yang lama7°27′46″S 112°26′10″E / 7.46268°S 112.43607°E / -7.46268; 112.43607LokasiJl. Pemuda 9-11, Gedongan, Magersari, Mojokerto 61319SejarahDidirikan1933DedikasiSanto YosefAdministrasiKeuskupanKeuskupan Surabaya Paroki Santo Yosef Mojokerto adalah paroki yang terletak di kota Mojokerto, berada dalam Keuskupan Surabaya. Melayani umat di kota Mojokerto dan sekitarnya. Gereja ini pernah mengalami teror bom malam...

 

Kabupaten Sambas

Untuk kota bernama sama, lihat Kota Sambas.Untuk Kesultanan, lihat Kesultanan Sambas. Kabupaten Sambasكابوڤاتين سمباس三發縣Sānfā xiànKabupatenPantai Temajuk LambangMotto: Sambas BerkemajuanPetaKabupaten Sambasكابوڤاتين سمباس三發縣Sānfā xiànPetaTampilkan peta KalimantanKabupaten Sambasكابوڤاتين سمباس三發縣Sānfā xiànKabupaten Sambasكابوڤاتين سمباس三發縣Sānfā xiàn (Indonesia)Tampilkan peta IndonesiaKoo...

Alfred Vail

Alfred VailBiographieNaissance 25 septembre 1809MorristownDécès 18 janvier 1859 (à 49 ans)MorristownNom dans la langue maternelle Alfred Lewis VailNationalité américaineFormation Université de New YorkActivité InventeurSignaturemodifier - modifier le code - modifier Wikidata Cet article est une ébauche concernant les télécommunications. Vous pouvez partager vos connaissances en l’améliorant (comment ?) selon les recommandations des projets correspondants. Alfred Lewis V...

 

Lactic acid

Group of stereoisomers Lactic acid Names Preferred IUPAC name 2-Hydroxypropanoic acid[1] Other names Lactic acid[1]Milk acid Identifiers CAS Number 50-21-5 Y79-33-4 (L) Y10326-41-7 (D) Y 3D model (JSmol) Interactive image 3DMet B01180 Beilstein Reference 1720251 ChEBI CHEBI:422 Y ChEMBL ChEMBL330546 Y ChemSpider 96860 Y ECHA InfoCard 100.000.017 EC Number 200-018-0 E number E270 (preservatives) Gmelin Reference 362717 IUPHAR/BPS 2932 KEG...

 

2023 Kentucky elections

This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: 2023 Kentucky elections – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (November 2023) (Learn how and when to remove this template message)U.S. election 2023 Kentucky elections← 20222024 → Elections in Kentucky Federal government Presidenti...

Santo Tomas, La Union

Peta menunjukan lokasi Santo Tomas Data sensus penduduk di Santo Tomas Tahun Populasi Persentase 199528.192—200031.2042.20%200733.6041.03% Santo Tomas adalah munisipalitas yang terletak di provinsi La Union, Filipina. Pada tahun 2010, munisipalitas ini memiliki populasi sebesar 38.469 jiwa atau 7.693 rumah tangga. Pembagian wilayah Secara administratif Santo Tomas terbagi menjadi 24 barangay, yaitu: Ambitacay Bail Balaoc Balsaan Baybay Cabaruan Casantaan Casilagan Cupang Damortis Fernando L...

 

Izsófalva

You can help expand this article with text translated from the corresponding article in Hungarian. (December 2009) Click [show] for important translation instructions. View a machine-translated version of the Hungarian article. Machine translation, like DeepL or Google Translate, is a useful starting point for translations, but translators must revise errors as necessary and confirm that the translation is accurate, rather than simply copy-pasting machine-translated text into the English...

 

Человек прямоходящий

† Человек прямоходящий Научная классификация Домен:ЭукариотыЦарство:ЖивотныеПодцарство:ЭуметазоиБез ранга:Двусторонне-симметричныеБез ранга:ВторичноротыеТип:ХордовыеПодтип:ПозвоночныеИнфратип:ЧелюстноротыеНадкласс:ЧетвероногиеКлада:АмниотыКлада:Синапсиды�...

Melungeon

Mixed-race group from the South Central Appalachian region of the United States This article has multiple issues. Please help improve it or discuss these issues on the talk page. (Learn how and when to remove these template messages) This article possibly contains original research. Please improve it by verifying the claims made and adding inline citations. Statements consisting only of original research should be removed. (July 2023) (Learn how and when to remove this template message) This ...

 

Bosilegrad

Bosilegrad Босилеградcode: sr is deprecated  (Serbia) Босилеградcode: bg is deprecated  (Bulgaria)Kota kecil dan munisipalitas BenderaLambang kebesaranLokasi munisipalitas Bosilegrad di SerbiaKoordinat: 42°30′N 22°28′E / 42.500°N 22.467°E / 42.500; 22.467Koordinat: 42°30′N 22°28′E / 42.500°N 22.467°E / 42.500; 22.467Negara SerbiaRegionSerbia Selatan dan TimurDistrikPčinjaPermukiman37Pemerintaha...

 

Antártica Chilena Province

Not to be confused with Chilean Antarctic Territory or Antártica (commune). Province in Magallanes y Antártica Chilena, ChileAntártica Chilena Province Provincia Antártica ChilenaProvinceBase Presidente Eduardo Frei Montalva SealLocation in the Magallanes and Antártica Chilena RegionCoordinates: 55°43′S 67°22′W / 55.717°S 67.367°W / -55.717; -67.367Country ChileRegion Magallanes y Antártica ChilenaCapitalPuerto WilliamsCommunesCabo de Hornos, An...

Culture of Sarawak

Overview of the culture of Sarawak (Malaysia) Sarawak exhibits notable diversity in ethnicity, culture, and language. The Sarawakian culture has been influenced by Bruneian Malays of the coastal areas. Substantial cultural influences also came from the Chinese and British cultures. Interracial marriages, formerly rare or between closely related tribes, are increasingly common.[1] Indigenous cultures Iban's are considered proto-Malays, however their culture has been unaffected by Islam...

 

1976 (film)

For films released in 1976, see 1976 in film. Chile '76 redirects here. For events in Chile in 1976, see 1976 in Chile. 2022 Chilean film1976Film posterDirected byManuela MartelliWritten byManuela MartelliAlejandra MoffatProduced byAlejandra GarcíaAndrés WoodDominga SotomayorJuan Pablo GugliottaNathalia Videla PeñaOmar Zúñiga HidalgoStarringAline KuppenheimNicolás SepúlvedaHugo MedinaAlejandro GoicCarmen Gloria MartínezAntonia ZegersMarcial TagleCinematographyYarará RodríguezEdited ...

 

David Hawker

Australian politician For the English footballer, see Dave Hawker. The HonourableDavid HawkerAO25th Speaker of the Australian House of RepresentativesIn office16 November 2004 – 17 October 2007Preceded byNeil AndrewSucceeded byHarry JenkinsMember of the Australian Parliamentfor WannonIn office7 May 1983 – 19 July 2010Preceded byMalcolm FraserSucceeded byDan Tehan Personal detailsBorn (1949-05-01) 1 May 1949 (age 75)Adelaide, South Australia, AustraliaPolitical party...

Rohingya national football team

Association football team representing the Rohingya people RohingyaNickname(s)Rohingya Football Club (RFC)AssociationRohingya Association of MalaysiaConfederationCONIFA First colours Second colours Websiterohingyafc.com Part of a series onRohingya people Culture Diaspora Flag History Homeland Language People Religion Conflict Persecution Genocide Category Commonsvte The Rohingya national football team represents the Rohingya people, a predominantly Muslim ethnic group in Rakhine State, Myanma...

 

Climate Change Act 2008

United Kingdom legislationClimate Change Act 2008[1]Parliament of the United KingdomLong titleAn Act to set a target for the year 2050 for the reduction of targeted greenhouse gas emissions; to provide for a system of carbon budgeting; to establish a Committee on Climate Change; to confer powers to establish trading schemes for the purpose of limiting greenhouse gas emissions or encouraging activities that reduce such emissions or remove greenhouse gas from the atmosphere; to make pr...

 

John Samuel Blunt

American-born ornamental painter and craftsman John Samuel Blunt (March 17, 1798 - August 1835) was a 19th-century American-born ornamental painter, calligrapher and craftsman. Blunt is best known for his seascapes and work in portraiture. Prior to the 21st century, Blunt has been identified as the “Borden Limner”, a name coined by art historian Robert Bishop and given to Blunt for his famed portraits of sea captain Daniel Borden and his wife.[1] Blunt's work with landscape predat...

Mobile Suit Gundam SEED Destiny

Logo opening Mobile Suit Gundam SEED Destiny dengan Strike Freedom sebagai latar belakangnya. Mobile Suit Gundam SEED Destiny (機動戦士ガンダムSEED DESTINY, Kidō Senshi Gundam Shīdo Desutinī, sering disebut sebagai Gundam SEED Destiny) adalah sekuel dari anime fiksi ilmiah Mobile Suit Gundam SEED yang bersetting di dalam Cosmic Era, dua tahun setelah prekuel pertamanya berakhir dengan kesepakatan perdamaian. Anime ini dibuat oleh Sunrise dan Bandai Visual. Anime ini memiliki 50 epi...

 

2000 French Open

Tennis tournament2000 French OpenDate29 May – 11 June 2000Edition99Category70th Grand Slam (ITF)SurfaceClayLocationParis (XVIe), FranceVenueStade Roland GarrosChampionsMen's singles Gustavo KuertenWomen's singles Mary PierceMen's doubles Todd Woodbridge / Mark WoodfordeWomen's doubles Martina Hingis / Mary PierceMixed doubles Mariaan de Swardt / David Adams ← 1999 · French Open · 2001 → The 2000 French Open was a tennis tournament that took place on the out...