Šiauriausia vieta:Grande de San Juan ir Mojinete upių santaka Branqui kalno papėdėje (Chuchujaus prov.) 21°46' p. pl.
Piečiausia vieta:San Pío kyšulys Ugnies ŽemėsIsla Grande saloje 55°03' p. pl.
Ryčiausia vieta: netoli Bernardo de Irigoyen miesto Misionese 53°35' v. ilg.
Vakariausia vieta:Agassiz kalno pašlaitėje Rio Negro prov. 73°83' v. ilg.
Reljefas
Entre Rioso provincija
Visu vakariniu Argentinos pakraščiu driekiasi Andų kalnai. Šiaurinėje ir centrinėje Andų dalyje iškyla daug aukštų kalnų ir ugnikalnių: Akonkagva (6959 m), Pisis (6882 m), Ochos del Saladas (6864 m), Bonetė (6850 m), Tupungatas (6800 m), Mersedarijas (6770 m) ir kt. Pietuose pereina į žemesnius Patagonijos Andus, kurių viršūnės neviršyja 4000 m: Laninas (3776 m), Tronadoras (3478 m), Ficrojus (3405 m) ir kt. Be to, daugybė kalnagūbrių ir kalnų masyvų driekiasi greta Andų, iš kurių svarbiausias – Kordobos kalnagūbriai (Sierras de Córdoba), kurio aukščiausia vieta – Champaquí kalnas (2850 m). Beveik visą pietinę Argentinos dalį užima Patagonijos plokščiakalnis. Centrinėje ir pietinėje šalies dalyse driekiasi Pampų ir Čiako lygumos. Tarpupis – žemumos, tačiau šiaurėje iškyla kelios kalnagūbrių grandinės – Brazilijos plokščiakalnio atšakos.
Kadangi šalis nusidriekusi kelis tūkstančius km šiaurės-pietų kryptimi, todėl joje yra net kelios klimato juostos. Ugnies Žemės pietinė dalis patenka į subantarktinę klimato juostą. Čia būdingas šaltas, drėgnas ir vėjuotas oras. Patagonija išsidėsčiusi vidutinių platumų klimato juostoje. Dėl šaltųjų srovių būdingas šaltas ir sausas klimatas. Vasaros vėsios, žiemą galimi dideli šalčiai. Tačiau Andų pašlaitėse klimatas drėgnesnis ir švelnesnis. Centrinei daliai būdingas subtropinis klimatas. Pajūryje drėgna, einant į vakarus sausėja. Vasaros karštos, žiemos vėsios, o vakaruose būna šalčių. Šalies šiaurė išsidėsčiusi atogrąžų juostoje. Mesopotamijoje drėgna; vasaros karštos, žiemos šiltos. Einant link vakarų kritulių mažėja, didėja vasaros ir žiemos temperatūrų kontrastas.
Dirvožemiai
Gran Čiake būdingi raudonžemiai drėgnesnėse vietose – rausvi rudžemiai, o sausesnėse – tamsūs rudžemiai. Sausojoje Pampoje būdingi pilkieji rudžemiai, Tarpupyje – feralitiniai dirvožemiai, Tarpupio pietuose ir drėgnojoje Pampoje – derlingi juodžemiai. Patagonijoje yra įdruskėjusių pilkžemių, rudžemių ir kaštoninių dirvožemių. Andų kalnuose dėl reljefo ir klimato įvairovės dirvožemiai labai įvairūs. Sausringuose ir karštuose šalies šiaurės vakaruose yra didelių druskožemių plotų.
Augalija
Šalies šiaurėje, Gran Čiake plyti daugiausia tropiniai retmiškiai, vakaruose pereinantys į sausringus krūmynus (akacijos, kaktusai, mimozos), o rytuose į savanas, palmių giraites ir galerinius miškus. Tarpupyje auga drėgnieji subtropiniai ir tropiniai retmiškiai su vešlia žoline augalija. Drėgnojoje rytinėje pampų dalyje plyti daugiausia sukultūrintų stepių plotai, o sausringuose vakaruose driekiasi sausosios stepės ir pusdykumės, kur dygūs krūmai, kvebrachai, kaktusai. Patagonijos pusdykumėse auga ašuotės, žemi dygūs krūmai, šalies pietuose ir Ugnies Žemėje – subantarktiniai miškai ir krūmai, sudaryti daugiausia iš notofagų. Šiaurinės Andų pašlaitės skurdžios, ten auga krūmokšniai, sumedėję kaktusai, centrinėje dalyje – spygliuočių ir plačialapių miškai, Patagonijos Anduose – mišrieji miškai. Iš viso miškai ir krūmynai dengia 21 % Argentinos teritorijos[1].
.png)
.jpg)
