Seklumos ir salos Paranoje BrazilijojePosadaso miestas prie Paranos
Tėkmė
Prasideda Brazilijoje, ties San Paulo, Minas Žeraiso ir Pietų Mato Groso valstijų sienų sandūra, šalia Aparesida do Taboado miesto, susiliejus Grandės ir Paranaibos upėms,[3] nešančiomis savo vandenis iš Brazilijos plokščiakalnio. Brazilijoje Parana teka į pietvakarius Brazilijos plokščiakalnių pakraščiais. Seniau ties sienos su Paragvajumi pradžia, ties Salto del Gvaira, krito vaizdingas Gvairos krioklys, tačiau sudarius Itaipu tvenkinį buvo užlietas.
Vidurupyje Parana teka į pietus Brazilijos–Paragvajaus, toliau į pietvakarius ir vakarus – Argentinos–Paragvajaus siena. Už Posadaso upė išsilieja į La Platos žemumą, išplatėja >2 km. Nuo santakos su Paragvajumi Parana teka į pietus per Argentiną plačia salpa. Tarp Santa Fė ir Rosarijo upė sukasi į pietvakarius ir sudaro plačią Paranos deltą (plotas apie 10 000 km², ilgis apie 130 km). Kairioji šaka Parana Gvasu prie pat žiočių susilieja su Urugvajumi ir sudaro didžiausią pasaulyje estuariją – La Platos įlanką, išsiliejančią į Atlanto vandenyną.[1]
Baseinas
Paranos upė ir jos baseinasParanos vandenys, šniokščiantys per Itaipu hidroelektrinės šliuzus
Didelis Paranos baseinas apima Paragvajų, didelę dalį pietryčių Brazilijos, šiaurės Argentiną, pietryčių Boliviją.[2]
Paranos debitas žiotyse prilygsta Misisipės deltos debitui. 25 % Paranos debito sudaro Paragvajaus upė, atitekanti iš Pantanalio pelkynų.[3] Paranos aukštupyje krituliai iškrenta daugiausia vasaromis, o žiemomis būna sausa, pakrantės miškingos. Nuo vidurupio klimatas sausesnis ir vėsesnis, aplink plyti savanos, pampos.
Parana maitinama lietaus vandens. Vandeningiausia sausį–gegužę, žemupyje – ir birželį. Vidutinis debitas (prie Rosarijo) 17 500 m³/s, didžiausias 65 000 m³/s. Per metus Parana nuplukdo į vandenyną apie 150 mln. t sąnašų.[1]
Didžioji Paranos vagos dalis yra laivuojama, todėl ji yra svarbi regioninė transporto arterija. Jūrų laivai plaukia iki Santa Fė, upiniai – iki Enkarnasjono (1610 km nuo žiočių).[1] Gabenamos žemės ūkio žaliavos, pramonės gaminiai, naftos produktai. Upės vanduo naudojamas drėkinimui.[2] Vystoma prekybinė žvejyba.
Barža Paranos žemupyje
Ant Paranos aukštupio ir vidurupio įrengta virtinė hidroelektrinių: Ilja Solteiros, Župijos, Porto Primaveros, Itaipu (galingumas 14 GW, trečia galingiausia pasaulyje), Jasireta Apipės.
