Prasideda Brazilijoje, ties San Paulo, Minas Žeraiso ir Pietų Mato Groso valstijų sienų sandūra, šalia Aparesida do Taboado miesto, susiliejus Grandės ir Paranaibos upėms,[3] nešančiomis savo vandenis iš Brazilijos plokščiakalnio. Brazilijoje Parana teka į pietvakarius Brazilijos plokščiakalnių pakraščiais. Seniau ties sienos su Paragvajumi pradžia, ties Salto del Gvaira, krito vaizdingas Gvairos krioklys, tačiau sudarius Itaipu tvenkinį buvo užlietas.
Vidurupyje Parana teka į pietus Brazilijos–Paragvajaus, toliau į pietvakarius ir vakarus – Argentinos–Paragvajaus siena. Už Posadaso upė išsilieja į La Platos žemumą, išplatėja >2 km. Nuo santakos su Paragvajumi Parana teka į pietus per Argentiną plačia salpa. Tarp Santa Fė ir Rosarijo upė sukasi į pietvakarius ir sudaro plačią Paranos deltą (plotas apie 10 000 km², ilgis apie 130 km). Kairioji šaka Parana Gvasu prie pat žiočių susilieja su Urugvajumi ir sudaro didžiausią pasaulyje estuariją – La Platos įlanką, išsiliejančią į Atlanto vandenyną.[1]
Baseinas
Didelis Paranos baseinas apima Paragvajų, didelę dalį pietryčių Brazilijos, šiaurės Argentiną, pietryčių Boliviją.[2]
Paranos debitas žiotyse prilygsta Misisipės deltos debitui. 25 % Paranos debito sudaro Paragvajaus upė, atitekanti iš Pantanalio pelkynų.[3] Paranos aukštupyje krituliai iškrenta daugiausia vasaromis, o žiemomis būna sausa, pakrantės miškingos. Nuo vidurupio klimatas sausesnis ir vėsesnis, aplink plyti savanos, pampos.
Parana maitinama lietaus vandens. Vandeningiausia sausį–gegužę, žemupyje – ir birželį. Vidutinis debitas (prie Rosarijo) 17 500 m³/s, didžiausias 65 000 m³/s. Per metus Parana nuplukdo į vandenyną apie 150 mln. t sąnašų.[1]
Didžioji Paranos vagos dalis yra laivuojama, todėl ji yra svarbi regioninė transporto arterija. Jūrų laivai plaukia iki Santa Fė, upiniai – iki Enkarnasjono (1610 km nuo žiočių).[1] Gabenamos žemės ūkio žaliavos, pramonės gaminiai, naftos produktai. Upės vanduo naudojamas drėkinimui.[2] Vystoma prekybinė žvejyba.
Ant Paranos aukštupio ir vidurupio įrengta virtinė hidroelektrinių: Ilja Solteiros, Župijos, Porto Primaveros, Itaipu (galingumas 14 GW, trečia galingiausia pasaulyje), Jasireta Apipės.