PROFILPELAJAR.COM

Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika
Nematerialusis pasaulio paveldas

Skirtingi rašymo stiliai
Vieta	Saudo Arabija, Alžyras, Bahreinas, Egiptas, Irakas, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Mauritanija, Marokas, Omanas, Palestina, Sudanas, Tunisas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas
Regionas**	ARB
Įrašas	2021
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	Arabų kaligrafijaVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Arabų kaligrafija (arab. خط عربي = khatt arabi) − viena iš kaligrafijos tradicijų, naudojama užrašyti arabų raštu arabų kalbą. Sudaro dalį islamiškosios kaligrafijos tradicijos.

Tradicija paplitusi didžiuliame regione tarp tautų, naudojančių arabų raštą (nuo Maroko vakaruose iki Irako rytuose). 2021 m. 16 valstybių, puoselėjančių šią tradiciją, buvo įtrauktos į UNESCO nematerialųjį pasaulio paveldo sąrašą^[1].

Tai laikoma viena svarbiausių islamo kultūros formų^[2]. Pradėjo vystytis VII a. kartu su Islamo atsiradimu. Pirmiausia buvo skirta rašyti Koraną. Kadangi islamas draudžia vaizduoti bet kokias gyvas būtybes, kaligrafija knygose tapo svarbiausia meninės išraiškos forma^[3]. Vėliau ji pradėta naudoti ir kaip savarankiškas meno kūrinys, architektūrinis elementas.

Rašymas

Arabų rašte naudojamos 28 pagrindinės raidės, rašomos iš dešinės į kairę. Kiekviena raidė turi 4 skirtingas formas, prieklausomai nuo to, ar rašoma izoliuota, žodžio pradžioje, viduryje, ar gale. Įvairių stilių dėka tas pats žodis gali būti užrašomas daugybe skirtingų variacijų.

Rašyti naudojamas specialus įrankis kalamas (arab. قلم = qalam), gaminamas nusmailinus nendrę ir mirkant ją į tušą. Pastarasis gaminamas sumaišius medų, suodžius ir šafraną. Rašymo priemonių rinkinys (kalamų dėžutė, tušo buteliukas, peiliukai smailinti nendrėms) yra vienas svarbiausių mokyto žmogaus turimų daiktų islamo pasaulyje. Priklausomai nuo tikslo, naudojamos skirtingos kalamų formos: chamišas, džava (mažoms raidėms, suteikia aštrumo), handamas, celi (dideliems rašmenims)^[4]. Seniausi kaligrafijos darbai buvo daromi ant papiruso, pergamento, vėliau – ant popieriaus.

Kaligrafija taip pat dažnai aptinkama iškalta ant monetų. Ji gali būti iškalama akmenyje, medyje, įaudžiama, siuvinėjama, tampa architektūros elementu. Nuo XX a. II pusės paplitęs hurufijos principas kaligrafijos elementus įjungti į įvairius meno kūrinius. Modernioji kaligrafija taip pat gali būti grafiti dalis, dažai išpurškiama ant sienų.

Stiliai

Arabų raštui naudojama visa eilė stilizuotų rašybos stilių. Pagrindiniais laikomi penki:

Kufiškasis raštas (arab. الْخط الْكوُفِي = Al-khat ‘al-Kūfī) – Vienas dviejų seniausių stilių, greičiausiai susiformavęs Kufos mieste^[5]. Ypač dekoratyvus stilius, paplitęs užrašant Koraną, taip pat architektūros dekore;
Nasch raštas (arab. قلم النسخ = qalam an-naskh) – vienas iš dviejų seniausių stilių. Lengvai perskaitomas, kasdienis stilius naudojamas dokumentuose;
Sulus raštas (arab. ثُلُث = Ṯuluṯ) – vingrus, pasviręs stilius, išsivystęs XV a.;
Reka raštas (arab. رِقَاع = Reqāʿ) – X a. susiformavęs stilius, mėgstamas laiškuose;
Muchakak raštas (arab. محقَّق = Muhaqqaq) – didingas, puošnus stilius.

Be to, naudojami ir regioniniai stiliai, kurie paplitę tam tikrose vietosvėse. Pvz. maghrebi stilius paplitęs arabų pasaulio vakaruose, sudani stilius – Afrikoje, nastalikas (arab. نَسْتَعْلِیق = Nastaliq) – Persijoje, divani raštas – ypatingai vingrus stilius, išsivystęs Osmanų imperijoje, ir pan.

Kufiškasis stilius
Nasch stilius
Sulus stilius
Nastalik stilius
Divani stilius

Kitos pasaulio paveldu pripažintos kaligrafijos tradicijos

Kinų kaligrafija (2009, Kinija)
Mongolų kaligrafija (2013, Mongolija)
Gyva trijų gruzinų rašto sistemų kultūra (2016, Gruzija)
Armėnų raidės menas ir jo kultūrinės išraiškos (2018, Armėnija)
Nacionalinė programa, skirta išsaugoti tradicinį kaligrafijos meną Irane (2021, Iranas)
Hüsn-i Hat, tradicinė kaligrafija islamo mene Turkijoje (2021, Turkija)
Težibas (2023, Azerbaidžanas, Iranas, Tadžikija, Turkija, Uzbekija)

Išnašos

↑ Arab calligraphy knowledge skills and practices
↑ Bierman, Irene A. (2005). The Experience of Islamic Art on the Margins of Islam. Reading: Garnet Publishing Ltd. ISBN 9780863723001.
↑ Lyons, Martyn. (2011). Books: a living history. Los Angeles: J. Paul Getty Museum. ISBN 978-1-60606-083-4.
↑ Lettering Pens – Huge overview". 2018-05-15. Nuoroda tikrinta 2019-04-25.
↑ Kvernen, Elizabeth (2009). „An Introduction of Arabic, Ottoman, and Persian Calligraphy: Style“. Calligraphy Qalam Archived 8 July 2011 at the Wayback Machine., Schimmel, Annemarie (1984). Calligraphy and Islamic Culture. New York: New York University Press. p. 3. ISBN 0814778305.